Lietuvybės lopšyje – spjūvis

„Govorite po ruski” (kalbėkite rusiškai), – taip šią vasarą oficialiai pasitinkami lietuviškai kalbantys svečiai, atvykę į lietuvybės lopšiu vadinamo Kauno pilį. Taip vakar buvo pasitikti ir „Lietuvos ryto” žurnalistai.

Oficialus aptarnavimas nevalstybine kalba pilyje pribloškia ne tik mūsų šalies turistus, bet ir užsienio lietuvius, o ypač – lietuviškai pramokusius užsieniečius.

Turistai, užėję į miesto pilyje įsikūrusį Kauno regiono turizmo informacijos centrą (KRTIC), randa jaunas merginas, kurios nemoka lietuviškai.

„Rusiškai nemokame, todėl su žmona sprukome iš pilies, nes pasijutome atvykę ne į nepriklausomą Lietuvą, o į Sovietų Sąjungą”, – dalijosi įspūdžiais Vokietijos lietuvis Alius, pakeliui iš Nidos į Vilnių sumanęs aplankyti ir savo senelių miestą Kauną.

Vicemerė pažadėjo skandalą

Tik iš „Lietuvos ryto” apie tokį faktą išgirdusi Kauno miesto vicemerė Adelė Echodienė vakar reagavo emocingai: „Tai – tragedija. Kaip tokioje vietoje gali dirbti ne specialistai, o užsienio studentės? Bus didelis skandalas”.

Paaiškėjo, kad KRTIC nuo birželio dirba praktiką atliekančios vadybos studentės iš Latvijos. Lietuvių kalbos jos nemoka, o vietinių darbuotojų šalia nėra.

„Kai užėjus man pasiūlė kalbėti rusiškai, žemė susvyravo po kojomis”, – piktinosi menotyros mokslų daktarė Rasa Andriušytė-Žukienė, kuri trečiadienį savo svečiams norėjo parodyti Kauno senamiestį.

Lietuvos sostinė – dar Ryga

Viešosios įstaigos KRTIC direktorius Sigitas Sidaravičius teigė, kad neužtenka lėšų pasamdyti darbuotoją nuolatiniam darbui Kauno pilyje.

Padedant Kauno vadybos kolegijai, kuri vykdo tarptautinius praktikantų mainus, S.Sidaravičius miesto įvaizdžio kūrimą atidavė į nemokamai dirbančių Latvijos merginų rankas. Taip esą taupomos lėšos.

Veikla finansuojama pakankamai

Kauno miesto savivaldybės plėtros programų valdymo skyriaus vedėjas Vygintas Grinis pripažino, kad tokiam faktui, kai centras veikia viešai ignoruodamas Valstybinės kalbos įstatymą ir menkindamas Lietuvos įvaizdį, nėra pateisinimo. Juolab centro veikla finansuojama solidžiai.

Be to, centras papildomai užsidirba iš bilietų ir Kauno pilies nuomos renginiams. Bendra suma sudaro tiek, kiek per metus Kaunas skiria trims festivaliams – „Kaunas Jazz”, „Operetė Kauno pilyje” ir Pažaislio muzikos festivaliui.