Profesionalūs kariai traukiasi iš kariuomenės

Dėl daugelį metų nedidėjančių atlyginimų, ribotų karjeros galimybių ir atsainaus vadovybės požiūrio vis daugiau profesionalių karių palieka Lietuvos kariuomenę. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas žada sulaikyti bėgančius karius – kels atlyginimus.

Apie 15 tūkst. profesionalių karių turinčioje Lietuvos kariuomenėje pastaraisiais metais vyksta gana didelė kadrų kaita. 2003-iaisiais savo noru tarnybą kariuomenėje nutraukė 42, 2004 metais – 79, pernai – net 122 kariai. Apie 90 karių iš Lietuvos kariuomenės pasitraukė jau šiemet, todėl prognozuojama, kad 2006 metais iš kariuomenės pasitrauks daugiausia profesionalių karių per pastaruosius metus.

Negali žarstyti pažadų

„Išeina ir seržantai, ir karininkai, todėl mums belieka apgailestauti, kad profesionalai traukiasi iš kariuomenės”, – prisipažino Lietuvos kariuomenės vyresnysis leitenantas Ričardas Uzelka. Pasak jo, kariuomenė išeinantiesiems nieko negali pažadėti, nes „pažadai žarstomi tik priimant į tarnybą”.

„Profesionalūs kariai tarnybą kariuomenėje pasirenka savo noru, todėl jeigu nemato tolesnės perspektyvos, išeina, – sakė Uzelka. – Išklausome kiekvieno ketinančio palikti tarnybą, juk negalime jų priversti pasilikti. Tačiau iškyla kitas klausimas: kodėl jiems kariuomenė tampa nebepatraukli?”

Vyresnysis leitenantas nemano, kad iš kariuomenės bėgantys kariai yra didelė problema, nes juos pakeičia kiti, nusprendę joje pasilikti po privalomosios tarnybos. „Turime pakankamai žmonių, kad vykdytume mums iškeltus uždavinius”, – pabrėžė Uzelka.

Vilios didesnėmis algomis

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas taip pat nemano, kad kariuomenė susiduria su sunkumais dėl ją paliekančių profesionalių karių. „Ketiname sumažinti bendrą kariuomenėje tarnaujančių žmonių skaičių, todėl išeinantys kariai kol kas didesnių problemų nesukelia, – sakė Olekas. – Belieka pripažinti, kad išeinančių savo iniciatyva tiek karininkų, tiek puskarininkių 2004-2005 metais padaugėjo. Viena karių nurodomų pasitraukimo priežasčių – geriau mokamas darbas. Tarp kitų motyvų – kariškių gyvenimo būdas, ne visus tenkina rotacija, kitiems nepavyksta prisitaikyti prie šeimyninio gyvenimo”.

Ministras sutiko su pasitraukiančių kariškių teiginiais dėl mažų atlyginimų Lietuvos kariuomenėje. „Iš esmės atlyginimai nuo 1998 metų nėra keitęsi, – sakė Olekas. – Tiesa, prieš porą metų šiek tiek padidėjo algos seržantams”.

Ministro teigimu, nuo 1998-ųjų vidutinis atlyginimas Lietuvoje padidėjo dvigubai, o kariškių uždarbis nepadidėjo nė trečdaliu. Kad profesionalūs kariai neišsibėgiotų iš kariuomenės, Olekas nuo spalio 1-osios ketina jiems didinti atlyginimus. „Tikiuosi, kad taip pavyks išspręsti šią problemą – kariai apsispręs pasilikti kariuomenėje”, – sakė Olekas.

Pinigai „vokeliuose”

Ministras prognozuoja, kad atlyginimai bus padidinti apie 20 procentų. „Tai tikrai nemažos sumos, kurios turėtų tenkinti karius”, – įsitikinęs Olekas.

Šiuo metu kariai uždirba apie 2 tūkst. litų „į rankas”, tačiau apie 30 proc. šios sumos sudaro lėšos, kurios skiriamos būsto ir maisto išlaidoms padengti. „Realiai atlyginimas yra apie 1400 litų, – LŽ skundėsi vienas karys. – Nuo šios sumos skaičiuojami mokesčiai, nuo jos taip pat bus mokama pensija. Todėl dalį atlyginimų galima pavadinti algomis „vokeliuose”, tačiau tai daro pati valstybė, kuri skelbiasi aktyviai kovojanti su šia problema privačiame versle”.

Kovos dėl garantijų

Oleko teigimu, Krašto apsaugos ministerija (KAM) taip pat svarsto, ar nereikėtų priimti įstatymo pataisų dėl krašto apsaugos sistemoje dirbančių, karinio laipsnio neturinčių specialistų. Atlyginimai medikams, programuotojams ir kitiems darbuotojams pastaraisiais metais taip pat nedidėjo. Ministras ketina imtis priemonių, kad būtų užtikrintos ir kariškių socialinės garantijos. „Manau, kad reikėtų parengti išeinančiųjų iš tarnybos socialinės adaptacijos programą, – sakė Olekas. – Ilgą laiką ištarnavę žmonės susiduria su sunkumais ieškodami kito darbo. Turime užtikrinti, kad žmonės tarnybą baigtų ramiai, o ne ieškotųsi kito gerai mokamo darbo”.

Teks gerinti įvaizdį

Naujas KAM vadovas, be kita ko, teigia sieksiąs gerinti kariuomenės įvaizdį ne tik visuomenės, bet ir pačių karių akyse. „Nuomonių apie kariuomenę girdėjau visokių, – prisipažino Olekas. – Kalbėjau su Irake sužeistu kariu Tomu Astrausku. Jam tai buvo antroji misija. Didžiuojuosi, kad jis pasiryžęs toliau tarnauti kariuomenėje. Manau, kad dauguma karių taip pat yra palankiai nusiteikę, o nepatenkintųjų tėra vienas kitas”.

Kad Lietuvos kariuomenėje yra didelių problemų, pripažino Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius. Tirdamas tarptautinėje misijoje Kosove dalyvavusių karių skundą dėl jiems neatlygintų išlaidų Valentukevičius įsitikino, kad tvyro didelė įtampa tarp karių ir kariuomenės vadovybės. „Atsisakymas išmokėti kariams pinigus akivaizdžiai rodo Lietuvos kariuomenės pareigūnų geranoriškumo stoką ir netinkamą požiūrį į karius”, – pabrėžė Seimo kontrolierius.