Nepasakytum, kad ir praėjusią savaitę orai lepino žuvautojus. Labai jau permainingi jie buvo: vėjai per dieną kelis kartus keitė kryptį, mariose srovė tekėjo tai iš jūros, tai jos link. Bet laikas daro savo: bėga vasaros mėnesiai, žuvys irgi turi maitintis.
Mano geri pažįstami iš valčių žvejojo mariose naktį: vieni iš penktadienio į šeštadienį, kiti – parą vėliau.
Pirmosios valties įgula paklausta, kaip sekėsi, kukliai atsakė: „Neblogai”. Valties kapitonas džiaugėsi keturiais sterkais – nemažesniais kaip kilogramo. Buvo ir „neįstatymiškų”, kuriuos, žinoma, paleido. Vienas žuvautojas tik graibštu į valtį įsimetė dviejų kilogramų karšį. Gražus laimikis!
Kitos valties įgula laimikiu irgi nesiskundė. Dreifuodami tvisteriais prisiviliojo keletą sterkų. Bandė ir kitus žvejojimo būdus. Keista, sako, kad nepavyko sugauti karšių, nors turėjo riebių sliekų. Dugninės tylėjo.
Beje, įgula piktinosi valtimis, kurių „vairininkai” prastai valdo savo „kreiserius”: tai ant meškerių užplaukia, tai judėjimui trukdo. Matyt, nevietiniai, o atvykę svečiai. Negražu: patekai į klaipėdiškių valdas ir šeimininkų negerbi, sugebi tik „pasišiukšlinti”.
Ir dienos metu žvejojantiems mariose po truputį sekėsi. Tiesa, prasčiau nei „naktiniams”: mat keitėsi vėjai ir srovė. Na, o naktys buvo ramios, šiltos, be vėjo. Malonu, tiesa?
Savaitgalį Smiltynės pakrantėje irgi buvo žvejų. Oras permainingas. Iš ryto šeštadienį pūtė šiaurės vakarų vėjas, o įdienojus jau apsilankė šiaurys ir, žinoma, „sumaišė kortas”. Didesnių žuvų mėgėjams nepavyko sugauti, bet smulkesnės (plekšnės, ešeriukai) kibo. Ką gi: valgomas asortimentas.
Šių eilučių autoriui su draugais teko apsilankyti Slengių karjeruose. Švietė saulė, bet pūtė stiprus vakaris, beveik iš šiaurės vakarų. Vanduo karjere gerokai nusekęs, pakraščiuose „koncertavo” varlės. Sunku buvo ką nors gero tikėtis. Taip ir atsitiko. Po dviejų žvejojimo valandų karjerą palikome.
Pakeliui sustojome prie Danės. Šiaip sau. Žvalgyba. Pasitvirtino ne kartą išsakyta mintis, kad Danėje yra žuvų.
Išvada tokia: praėjusi savaitė buvo dosnesnė žuvautojams nei ankstesnioji. Bet sėkmė lydėjo tik kantriuosius, žinoma, ir apie tą „amatą” nusimanančius.
Juras Šilgalis