Įvairių profesijų kauniečiai susivienijo Pažaislio ansambliui išsaugoti. Ką tik sukurta iniciatyvinė grupė užsimojusi įvairiais lygiais telkti pagalbą unikaliam Lietuvos baroko šedevrui. Miesto verslininkus, mokslininkus, vienuoles, moterų klubo ir labdaros-paramos fondo atstoves, politikus, Savivaldybės valdininkus vienijančios grupės svarbiausias tikslas – siekti, kad Pažaislis būtų įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą. Tačiau jau pirmajame grupės posėdyje paaiškėjo, kad teks rūpintis ir vienuolyno pamatų hidroizoliacinės būklės nustatymu, šildymo bei vėdinimo problemomis.
Surado rėmėjų bažnyčiai šildyti
Ką tik suburta iniciatyvinė grupė Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansambliui išsaugoti – ne pirmoji visuomeninė iniciatyva atkreipti dėmesį į valstybinių institucijų primirštą unikalų kompleksą. Valstybės programose kasmet skiriama lėšų vienuolyno bažnyčios freskų restauravimui, tęsiami laikrodžio bokšto tyrimo, konservavimo, restauravimo darbai. Tačiau kitas ansamblio pastatų problemas palikta spręsti šv.Kazimiero seserų kongregacijai, 1992 metais sugrįžusiai į Pažaislį.
Praėjusių metų birželį inauguruotas „Kauno Zonta klubas” svarbiausiu savo tikslu deklaravo nuolatinį rūpestį Pažaisliu. „Dažnai čia lankydamasi pastebėjau, kad žiemą Pažaislio šv.Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčios viduje būna dešimt laipsnių šalčio, – pasakojo „Kauno Zonta klubo” prezidentė Lolita Vyžintienė. L.Vyžintienė surado rėmėjų bažnyčios šildymui atnaujinti. Bendrovė „DE-6 Comfort Heat” nemokamai iš naujo suderino 7 metus nenaudotą bažnyčios grindų šildymo sistemą, reikalingas detales pirko „Kauno Zonta klubo” narės, o paramos ir labdaros fondas „Vilties spindulys” padengė šildymo išlaidas. Šio fondo atstovė Eda Krasnadamskienė neišsižada pažado ateinančią žiemą vėl apmokėti šias išlaidas.
„Kauno Zonta klubo” aktyvistės, rėmėjų padedamos, surengė du labdaros vakarus Pažaislio labui. Birželio pradžioje įvykusio vakaro metu suaukota beveik 3 tūkstančiai litų vienuolyno freskos restauravimui.
Pasak kazimieriečių generalinės vyresniosios sesers Remigijos, taip pat nuolat gaunama paramos iš šv.Kazimiero seserų kongregacijos Čikagoje.
Vygrių vienuolynas tapo konkurentu
Neseniai kultūros ministrui, Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkui ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinei sekretorei buvo nusiųstas raštas, prašantis sudaryti darbo grupę, kuri apsvarstytų Pažaislio ansamblio galimybę patekti į Pasaulio paveldo sąrašą. Šį dokumentą pasirašė Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Kauno meras Arvydas Garbaravičius, šv.Kazimiero seserų kongregacijos vyresnioji sesuo Remigija ir „Kauno Zonta klubo” prezidentė L.Vyžintienė.
Rengiant šį raštą, L.Vyžintienę pasiekė žinios, kad Lenkijoje, Vygriuose, esančio kamaldulių vienuolyno rengimo Pasaulio paveldo sąrašui procesas pasistūmėjęs gerokai toliau. Esą ten lenkai jau vežioja UNESCO ekspertus. Nors šio komplekso vertę lietuvių mokslininkai laiko tik menku Pažaislio šešėliu. Jei Vygrių vienuolynas būtų įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą, panašaus stiliaus Pažaislio ansambliui į jį patekti jau nebūtų šansų.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinės sekretorės Astos Dirmaitės žiniomis, šį sekmadienį PAR mieste Durbane prasidėsiančioje 29-ojoje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje lenkai siūlys į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukti viduramžišką Kšečovo vienuolyną. Kadangi per metus valstybė gali siūlyti į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukti tik vieną objektą, Vygrių vienuolynas šiemet tikrai į jį nepateks. Vygrių vienuolyno nėra ir vadinamajame preliminariajame sąraše. Jam lenkai yra pasiūlę 12 objektų, iš jų 3 jau pateko į Pasaulio paveldo sąrašą.
„Gali būti, kad lenkai šiuo metu aiškinasi Vygrių vienuolyno patekimo į Pasaulio paveldo sąrašą galimybes”, – neatmetė pasklidusių gandų A.Dirmaitė.
Ji pastebėjo, kad paveldo objekto patekimas į Pasaulio paveldo sąrašą – ilgas ir nelengvas procesas. Jo sėkmė labai priklauso nuo profesionalų parengtos medžiagos, argumentuotai įrodančios objekto išskirtinumą Europos kontekste.
Būtina užsitikrinti valstybės globą
Šiuo metu Pasaulio paveldo sąraše yra 611 kultūros paveldo objektų, 154 gamtos paveldo objektai ir 23 mišrūs – kultūros ir gamtos – paveldo objektai. Visi jie yra 134 Europos valstybėse.
A.Dirmaitės nuomone, kultūros paveldo objektui (šiai kategorijai priskirtinas Pažaislis) sunkiau patekti į Pasaulio paveldo sąrašą. Todėl labai svarbu ne tik profesionaliai parengti nominacinę bylą, bet ir deklaruoti valstybės apsisprendimą objektą įtraukti į garbingą sąrašą bei garantuoti tolesnę jo globą.
Antradienį sudarytos iniciatyvinės grupės Pažaislio ansambliui išsaugoti pirmininkas Kauno vicemeras Kazimieras Kuzminskas tikisi, kad pavyks iš sostinės pasikviesti paveldo ekspertų grupę, kuri konstatuotų dabartinę unikalaus komplekso būklę. Tada su konkrečiais prašymais galima būtų kreiptis į valstybines institucijas pagalbos.
Tam tikrus parengiamuosius darbus visuomeniniais pagrindais pasirengę atlikti iniciatyvinės grupės nariai. Didžiausią rūpestį kelia vienuolyno pamatų hidroizoliacinė būklė, neveikianti drenažo sistema. Būtina ieškoti priežasčių, kodėl drėgsta ir pelija pastatų sienos. Neatnaujinus šildymo bei vėdinimo sistemų bet koks pastatų restauravimas yra beprasmis.
Žilvinė Petrauskaitė