Vasara – tolimų kelionių metas. Net ir tie, kurių maršrutai žiemą baigiasi kelionėmis iki darbovietės ir artimiausio prekybos centro, vasarą dažnai išsiruošia ne tik nulėkti iki Palangos, bet ir į gerokai tolesnes keliones. Atostogų maršrutai driekiasi iki Ispanijos, Kroatijos… Ilgose kelionėse vairuotojų tyko daugybė pavojų. Bene didžiausias jų – miegas.
„Nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio…” – tokias ir panašias juodosios kronikos eilutes dažniausiai galima skaityti kitaip: „Užmigo prie vairo”. To tikrai būtų buvę galima išvengti. Vienintelė (ir lemtinga) smulkmena – vairuotojas pervertino savo jėgas.
Vidutiniškai žmogus pramiega apie trečdalį gyvenimo. Ir niekur nedingsi. Taip jau sutvertas organizmas, kad jam reikia pailsėti. Faktas. Fiziologijos, biochemijos ir kitokių niuansų net neverta analizuoti.
Deja, daugybė vairuotojų ignoruoja šią paprastą taisyklę. Apgaudinėja patys save. Esą kiti gali užmigti vairuodami, bet tik ne aš. Deja, tas pirmas kartas (netgi užsnūdimas vos 1-2 sekundėms) gali būti lemtingas. Paskutinis.
120 kilometrų per valandą greičiu važiuojantis automobilis per pusantros sekundės nuvažiuoja apie 50 metrų. Net tokio menko užsnūdimo užtenka, kad būtų suktelėtas vairas ir nuvažiuota nuo kelio. Arba išvažiuota į priešpriešinio eismo juostą ir kaktomuša susidurta su kita mašina.
Miegaliai rizikuoja mažiau
Užmigti rizikuojama ne tik ilgesnėje kelionėje naktį. Karštis automobilio salone (kondicionierius yra toli gražu ne kiekvienoje mašinoje) irgi veikia migdančiai. Kartais nuriedėjus vos kelias dešimtis kilometrų įkaitusiu plentu suima žiovulys, akys ima merktis…
Apskritai visus vairuotojus sąlyginai galima skirstyti į dvi kategorijas: miegančiuosius (tuos, kuriuos greit apima snaudulys) ir nemiegančius (tuos, kuriems tarsi nebūdinga tokia problema). Nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ir kitų faktorių.
Paradoksalu: dažniau prie vairo užmiega būtent nemiegantieji.
Miegaliai, ypač vairuojantys ne pirmus metus, žino šią silpnąją vietą ir stengiasi to išvengti. Jei tik įmanoma, nevairuoja naktį, skaido kelionę trumpesniais atstumais, neleidžia šalia sėdinčiam keleiviui miegoti, verčia jį kalbėti (nesvarbu ką), kad tik neimtų miegas.
Tačiau ir nemiegančiuosius nuovargis įveikia. Bendras organizmo nuovargis, monotoniškas variklio burzgimas daro savo. Akys ima lipti kaip medumi pateptos. Bandymas įteigti sau „Aš galiu. Aš neužmigsiu” – mirtinai pavojingas.
Nepervertinkite jėgų
Nesvarbu, kuriai biologinei vairuotojų – miegalių ar ištvermingųjų – grupei priklausote, nepervertinkite galimybių. Jei niekada iki šiol nevairavote daugiau kaip 400-500 kilometrų be pertraukos, stebuklų nesitikėkite. Po įtemptos darbo savaitės penktadienio vakarą sočiai pavakarieniavę išvažiuojate ir tikitės pervažiuoti pusę Europos? Vienu atsikvėpimu vairuoti 1000-1500 kilometrų? Nebūkite naivūs – geriausiu atveju pavyks įveikti vos pusę užsibrėžto maršruto. Ir vis tiek būsite priversti koreguoti kelionės grafiką. Arba rizikuosite baigti kelionę ligoninėje. Tikrasis atsparumas snauduliui stiprėja, vystosi tam tikras imunitetas miegui priklausomai nuo patirties, stažo. Šiuo atveju stažą reikia skaičiuoti ne metais, o dešimtimis ir šimtais tūkstančių kilometrų. Tolimųjų reisų vairuotojai, kurių stažas – keli milijonai kilometrų, gali nemiegoję vairuoti kelias paras. Tačiau ir jiems pasitaiko užmigti.
Specialistai teigia, kad naujokų (kuriems iki milijono kilometrų dar labai toli) riba – apie 1000 km, arba 15-20 valandų nepertraukiamo vairavimo. Netgi gerai pailsėjus prieš kelionę.
Muzika, kava, pritūpimai…
Yra daugybė būdų, kuriais vairuotojai bando įveikti snaudulį. Ko gero, vienas dažniausių (ir paprasčiausių) – pokalbis su keleiviu.
Jei važiuojate vieni, tenka griebtis kitokių gudrybių. Garsiai skambanti muzika gelbsti. Bet neilgai. Galima ir pačiam dainuoti. Kuo garsiau, tuo geriau. Skamba gal ir juokingai, bet jei gūdžią naktį automobilyje esate vienas…
Dvigubo ar net trigubo stiprumo kava, energetiniai gėrimai („Red Bull” ir panašūs) – irgi šiokia tokia išeitis. Tačiau nepersistenkite: didelis kofeino kiekis gali būti pavojingas. Jei širdis krūtinėje pradės daužytis kaip pneumatinis kūjis, vargu ar tai turės teigiamos įtakos eismo saugumui. Tonizuojamąjį poveikį stiprina nedidelis (15-20 mililitrų) brendžio kiekis, įpiltas į kavą.
Rūkymas. Vertinamas dviprasmiškai. Viena, nikotinas ir kitos tabako dūmuose esančios medžiagos suaktyvina kraujotaką. Laikiną žvalumo pojūtį stiprina ir pro pravirą langą plūstantis oras. Tačiau tuoj po rūkymo prasideda atvirkštinė reakcija – gavęs naują nikotino ir kitų nuodų dozę organizmas dar greičiau apsnūsta. Geriau tiesiog praverti langą arba įjungti kondicionierių.
Kartais užtenka tik pakeisti pozą, atsisėsti labiau statmenai – bent kelias minutes miegai išsilaksto. Kramtomosios gumos žiaumojimas arba ledinukų čiulpimas, šokolado kramsnojimas irgi šiek tiek gelbsti.
Kai akys tiesiog lipte limpa, patapšnokite delnais per skruostus. Nesikuklinkite. Geriau tegu skruostai kaista ir skauda, bet akys prasiveria.
Tačiau visų šitų priemonių arsenalas palyginti greit išsenka. Sąlyginai veiksmingomis jas galima vadinti palyginti neilgose kelionėse.
Tada nelieka nieko kito, kaip sustoti (nors ir kaip skubėtumėte) kelkraštyje, išlipti iš automobilio ir pasimankštinti: apibėgti keletą ratų aplink automobilį, patupinėti, padaryti atsispaudimų. Šioks toks fizinis aktyvumas suaktyvina kraujotaką, padeda kuriam laikui susigrąžinti žvalumą.
Prieš miegą kovojama… miegu
Vis dėlto tikrieji „plentų liūtai” šitokius bandymus atsispirti miegui vertina skeptiškai. Visus juos vienija tai, kad poveikis – trumpalaikis. Kai jau pradedate miegoti atmerktomis akimis (tai ne tik toks posakis, bet ir realybė), net ir pritūpimai nepadės. Išsijudinsite tik gal 10 minučių. Nuovargis vis tiek stipresnis.
Todėl vienintelis būdas įveikti miegą – miegoti. Bemaž kiekvienas tolimais maršrutais važinėjantis profesionalas papasakotų ne vieną vaizdžią istoriją, kaip jis tai darė likus vos šimtui ar dviem šimtams kilometrų iki kelionės pabaigos.
Tiesiog sustokite. Žinoma, pasirinkite tokią vietą, kur stovėti tikrai saugu (ypač naktį), kad kas nors neįvažiuotų iš galo. Padėkite galvą ant vairo arba atsiloškite sėdynėje ir leiskite sau miegoti. Tik neįsitaisykite per daug patogiai, kad labai giliai neįmigtumėte. Visai pakanka nusnausti bent 30-40 minučių.
Jei niekada to nebandėte, nustebsite, kaip žvaliai jausitės po tokio trumpo poilsio. Miegų kaip nebūta. Kelionės tikslą pasieksite daug greičiau (ir saugiau) nei desperatiškai bandydami atsispirti miegui.