Didysis Getsbis: spindesys ir skurdas

Parašydamas romaną „Didysis Getsbis” amerikiečių rašytojas F.S.Fidžeraldas (F.S.Fitzgerald) įgyvendino sumanymą sukurti „kai ką neįprasta, gražaus, paprasta ir kartu sudėtinga”. Garsėjęs kaip labai populiarių „aukštuomenės romanų” (leidusių gana nerūpestingai ir plačiai gyventi) autorius, F.S. Fidžeraldas pasiryžo į save atkreipti ir literatūros elito dėmesį, todėl, skirtingai nuo daugelio kitų savo kūrinių, šį romaną jis rašė labai atsakingai ir rūpestingai – per trejus metus, kruopščiai dirbdamas, jis sukūrė 200 (tik!) puslapių kūrinį, apie kurį anglų dramaturgas T.S. Eliotas taip atsiliepė: „Jau daug metų nė vienas naujas romanas manęs taip nesudomino ir nepaveikė, kaip jūsiškis”. Žinoma, potencialūs knygų skaitytojai ir pirkėjai, leido šiam romanui dulkėti knygynų lentynose…

F.S. Fidžeraldo knygų veikėjai – pasiturintys amerikiečiai, neturintys kuo užsiimti, sergantys nuoboduliu ir depresija, bandantys patys sau įteigti, jog gyvenimas – nesibaigiantis pokylis, kuriame svarbiausia – prabanga, įtakingos pažintys ir alkoholis… Tai po Pirmojo pasaulinio karo klestinčios JAV paveikslas… „Didysis Getsbis” – ne išimtis. Romane atsispindi vadinamojo triukšmingojo trečiojo dešimtmečio dvasia, kurią įkūnija Džėjus Getsbis (arba Džeimsas Getsas) – „amerikietiškas herojus”, tikintis amerikietiškos svajonės sėkme; turtuolis, gyvenantis ištaigingoje viloje ir nuolat organizuojantis vakarėlius, kuriuose puikuojasi įžymybės, žavios moterys ir aristokratai. „Didžiojo Getsbio” šviesa „kliudo” ir Niką Karavėjų – svarbiausią romano figūrą: neturtingą biržos maklerį, pasakotoją, įvykių dalyvį, komentatorių ir vertintoją, taigi – ir autoriaus balsą. Šis neturtingas, įtarus ir įžvalgus jaunuolis, patekęs į Getsbio akiratį tik pastarojo asmeninių išskaičiavimų dėka, nepasiduoda Getsbio „mitologijai” ir dešifruoja jo prieštaringą praeitį, atskleidžia tikrąją kilmę ir liudija dramatišką likimą: prabangus gyvenimas – tai konvulsiškas bandymas atgauti Deizės (mylimos moters, kilusios iš turtingos šeimos), palankumą …

„Pagrindinė „Didžiojo Getsbio” idėja – neteisingumas, dėl kurio jaunas, neturtingas vyras negali vesti turtingos merginos. Prie šios temos aš nuolat grįžtu, nes man pačiam taip atsitiko. Aš taip ir nesugebėjau turtingiesiems atleisti dėl jų turtų, ir tai turėjo didelės įtakos mano gyvenimui ir kūrybai”, – rašė F.S. Fidžeraldas.

Romane pasakojama istorija – alegorinė, kaip ir Getsbis – alegorinis veikėjas, „neribotų galimybių šalyje” nešvariausiais ir netikėčiausiais būdais susikrovęs didžiulius turtus. Epitetas „didysis” – vienu metu ženklina ir didybę, ir menkystę…

Naujausiame lietuvių kalba pasirodžiusiame „Didžiojo Getsbio” leidime skaitytojas ras komentarus ir paaiškinimus, leisiančius suprasti anuometinio „amerikietiško” gyvenimo kontekstą; susipažins su F.S.Fidžeraldo biografija ir patirs malonumą skaitydamas Pietų Karolinos universiteto profesoriaus M.J.Brukolio (M.J.Bruccoli) įžanginį žodį. Viena mintimi iš šio pasisakymo ir baigiu: „Literatūros stebuklu tampa kūriniai rašytojų, kurie, įgimtus gabumus papildę savikontrole, technika ir meistriškumu, geriau negu kiti rašytojai išreiškia tai, ką turi galvoje”.

Gitana Gugevičiūtė