Delsti negalima spręsti

Lietuvoje jau 15 metų nesibaigia žemės sugrąžinimo buvusiems savininkams šarados

Jeigu kas sugebėtų suskaičiuoti, kur tautiečiai, ypač vyresnio amžiaus, pastaraisiais metais daugiausiai praranda sveikatos, tai tikrai ne paskutinėje vietoje būtų išlikusio nekilnojamojo turto susigrąžinimo batalijos. Ne viena garbaus amžiaus moteris ir vyras atvirai prisipažįsta, kad jau baigia išeikvoti paskutinius sveikatos lašus, bet susigrąžinti paveldėtą žemę, namą ar kitą išlikusį turtą vis tiek nepavyksta. Kai kurie nelinksmai juokauja, kad valdininkai, matyt, laukia mūsų mirties ir taip tikisi išspręsti problemas. „Nėra žmogaus – nėra problemos”.

Suprojektavo, bet nedavė tvirtinti

Aštuntąjį gyvenimo dešimtmetį bebaigiantis buvęs kaunietis Boleslovas Stackevičius jau prieš 15 metų archyvo dokumentais įrodė, kad jo tėvas Fabijonas Stackevičius 1936 metais Kaune buvusioje Tvirtovės alėjoje (dabar Rytų gatvės 3A namas) įsigijo 4018 kvadratinių metrų žemės sklypą. Tarybiniais laikais žemė buvo nusavinta ir joje F.Dzeržinskio staklių gamyklos darbininkams pastatytas namas. Vėliau tėvo žemėje buvo suręstas kooperatinis daugiaaukštis, kuris jau šiais laikais pasivadino 224-ąja butų savininkų bendrija. Tai ji pareiškė pretenzijų į tam tikrą žemės plotą. Be to, šioje žemėje atsirado elektros transformatorinė, automobilių stovėjimo aikštelė ir privažiavimas.

Boleslovas Stackevičius „Kauno dienai” tvirtino, kad į žemę, kaip dabar įprasta sakyti, paimtą visuomenės reikmėms, jis nepretenduoja. Nejaugi griausi statinius, bet, pono Boleslovo skaičiavimais, apie 10 arų plotas dar yra laisvas, neužimtas, neužstatytas. Šis sklypas tapo piliečio ir įvairiausių valdžios institucijų kovos arena. Žmogus rodė gausius atsakymus iš Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos departamento, Seimo kontrolierių, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos. Žinoma, prieš tai pagalbos prašė Kauno miesto merus H.Tamulį, G.Ašmį, E.Tamašauską, A.Garbaravičių. Dauguma valdininkų tvirtino, kad turto sugrąžinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas piliečio naudai.

Pagaliau, tai buvo 2001 metų rugsėjo 18 – B.Stancevičiui istorinė diena, kai Kauno miesto taryba nusprendė teigiamai, 1280 numeriu pažymėtame ir mero Eriko Tamašausko pasirašytame dokumente buvo skelbiama, kad piliečiui sugrąžinama 600 kvadratinių metrų sklypas. Tačiau tam vėliau užprotestavo jau minėta 224-oji butų savininkų bendrija, kuri pasiskundė Vyriausybės atstovei Kaune, o ji savo ruožtu Apskrities viršininko administracijai nurodė Tarybos nutarimo nederinti.

Turėjo patvirtinti, bet to nepadarė

Tėvų turtą pradžioje norėjo susigrąžinti du broliai Stackevičiai, tačiau sūnus Mečislovas jo atsisakė, nes, kaip žurnalistui tvirtino Boleslovas Stackevičius, brolio „sveikata jau nebe ta”. Tuo tarpu Boleslovas rodė vis naujus kovą su valdininkais įrodančius dokumentus. Tarp jų, ir Regioninės plėtros departamento Teritorijų planavimo skyriaus vedėjos Violetos Zagorskienės 2002 metų gegužės 9 dienos raštą, skirtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui Kauno apskrityje. Ši pareigūnė aiškino, kokiais dokumentais remiantis buvo patvirtintas minėto sklypo detalusis planas. Konstatuota, kad „išvada ir sąlygos dėl sklypo Rytų g. 3A Kaune detaliojo plano buvo išduotos 1998 metų balandžio mėnesį”. Po poros mėnesių įvyko viešas plano svarstymas, apie kurį buvo skelbta spaudoje ir „pretenzijų negauta”. Tačiau, kaip toliau minima rašte, 224-oji butų savininkų bendrija „negalėjo laiku pareikšti pretenzijų, nes skelbime nebuvo nurodytas jų adresas”.

Skyriaus vedėja išvardijo dar keturis dokumentus, kuriuos privalėtų pateikti pretendentas. Kiek suglumino V.Zagorskienės teiginys, kad namų bendrijai sklypą 1983 metais suteikė Kauno miesto ykdomasis komitetas. Todėl, anot šios valdininkės, neaišku, kieno pirmumas: pretendento į sklypą ar namo bendrijos? Visai išleista iš galvos mintis, kad tarybiniais laikais nuosava žemė buvo nacionalizuota, kad dėl to vykdomieji komitetai laisvai disponavo tuo metu buvusia valstybine žeme. Nejaugi „pamiršta”, kad, atkūrus nepriklausomybę, paskelbti turto sugrąžinimo teisėtiems jų savininkams įstatymai? Vadinasi, buvusiųjų vykdomųjų komitetų sprendimai turi būti peržiūrėti. Tai apie kokią pirmumo teisę čia kalbama?

Griežti, bet neveiksmingi kontrolierių žodžiai

Kur kas aiškesnis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo V.Leonavičiaus raštas. 2003 metų vasario 24 dieną išsiųstame dokumente V.Leonavičius rašo: „Prašome Kauno apskrities viršininko administraciją ir Kauno miesto savivaldybę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 5 ir 12 straipsniais, nedelsiant spręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimą”.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotoja Žemės tvarkymo departamento direktorė Julė Petraškienė dar 2002 metų vasarą B.Stackevičiui raštu tvirtino, kad piliečiui šiuo atveju palankus 2001 metų balandžio 2 dienos Konstitucinio Teismo nutarimas. Dokumento pabaigoje rašoma: „Paprašėme Kauno apskrities viršininko administraciją, kad nedelsiant Jums būtų sprendžiamas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimas”.

Seimo kontrolierius R.Valentukevičius ne tik B.Stackevičiui, bet ir Kauno miesto savivaldybei dar 2000 metų sausio mėnesį išaiškino, kad į dalį laisvos žemės pirmumo teisę turi pretendentas. Pareigūnas pripažino, kad piliečio pretenzijos dėl Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus pareigūnų biurokratizmo „iš dalies pagrįstos”.

Tą patį, bet jau griežtesniu tonu patvirtino B.Stackevičiaus nelaimę pernai nuodugniai ištyręs Seimo kontrolierius K.Virbickas, kuris piliečio skundą pripažino pagrįstu. Siūlė atkreipti Kauno mero Arvydo Garbaravičiaus dėmesį ir imtis priemonių, kad „būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos”. Be to, reikalavo apie sprendimo vykdymą nedelsiant informuoti.

Kokį atsakymą meras rašė Seimo kontrolieriui, neaišku, tačiau į B.Stackevičiaus raštą, kuris merijoje buvo užregistruotas dar 2003 metų gruodžio pirmąją, pilietis atsakymo laukia iki šiol. Taigi, kur dėti antraštėje kablelį, vis dar neaišku.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

2 atsiliepimai į "Delsti negalima spręsti"

  1. Simas

    Nors kai kam sekasi – Rasos Juknevičiėnės vyro Zenono Juknevičiaus globojamai „bobulei”, neturėjusiai reikiamų dokumentų, nestovėjusiai eilėje, buvo siūloma išsirinkti vieną iš penkių žemės sklypų.Vežiojo ir siūlė tuometiniai žemėtvarkos valdinikai. Ojūs, runkeliai , pakentėkit.

  2. simas

    Nors kai kam sekasi – Rasos Juknevičiėnės vyro Zenono Juknevičiaus globojamai „bobulei”, neturėjusiai reikiamų dokumentų, nestovėjusiai eilėje, buvo siūloma išsirinkti vieną iš penkių žemės sklypų.Vežiojo ir siūlė tuometiniai žemėtvarkos valdinikai. Ojūs, runkeliai , pakentėkit.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.