„Nors liepos mėnesį šalyje užfiksuota 4,4 proc. metinė infliacija neturi didelės įtakos žmonių gyvenimo lygiui, įtaka gyventojų sukauptam finansiniam turtui didėja”, – teigia SEB Vilniaus banko prezidento patarėja, šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Pasak SEB Vilniaus banko ekspertės, didėjant bendram kainų lygiui auga ir žmonių susirūpinimas šiuo reiškiniu, juo labiau kad prieš kelerius metus Lietuvoje dar buvo fiksuojama defliacija, vėliau – tik nedidelė infliacija.
„Žmonės įvairiai reaguoja į infliaciją – vieni baiminasi, kad prekės ir paslaugos brangs greičiau nei pajamos, ir stengiasi didinti savo atsargas nenumatytiems atvejams, kiti tvirtina, kad taupyti neapsimoka, nes pinigai tik praranda savo vertę, dar kiti mano, kad dabar tikslingiau leisti pinigus ir pirkti prekes, kol jos dar kainuoja pigiau”, –sako J. Varanauskienė.
SEB Vilniaus banko ekspertė pabrėžia, kad pirmiausiai žmonės baiminasi, jog pajamos augs lėčiau nei prekių ir paslaugų kainos. „Tokia baimė pagrįsta tik tų žmonių, kurie gyvena tik iš santaupų ir pajamų negauna, kadangi bendras Lietuvos gyventojų pajamų lygis auga greičiau nei vartojimo prekių ir paslaugų kainų lygis. To priežastys – didėjantis darbo užmokestis ir socialinės išmokos, mažinamas pajamų mokestis”, – teigia J. Varanauskienė.
Pasak SEB Vilniaus banko ekspertės, infliacijos įtaka ypač svarbi sukauptam turtui. „Nors pajamos auga greičiau nei išlaidos ir infliacijos įtaka gyvenimo kokybei nėra didelė, savo santaupas vertėtų peržiūrėti”, – pabrėžia J. Varanauskienė. Pasak jos, nenumatytiems atvejams skirtą santaupų dalį rekomenduojama didinti tiek, kiek didėjo vartojimo išlaidos ir mėnesio paskolų įmokos.
„Pinigus, kurių, tikimės, neprireiks ilgesnį laiką, verta investuoti. Nors vertybinių popierių rinkose galimi dideli trumpalaikiai svyravimai, per ilgesnį laikotarpį numatomos pajamos infliacijos įtaką turėtų kompensuoti”, – sako J. Varanauskienė.