Architektų dienų seminare „Kryptis: jūrinis miestas” iškelta pagrindinė mintis, kad Klaipėda, kaip miestas, vystėsi tik dėl krovinių ir žvejybos, tai yra veiklos susijusios su jūra.
Buvęs atviras, tarybiniais metais miestas atskirtas nuo vandens aukštomis tvoromis. Todėl dabar reikėtų ne piešti ant tvorų vandenį, o griauti jas. Ir netgi šalinti iš miesto centro su uostu susijusią veiklą atveriant priėjimą prie vandens.
Drąsias idėjas iškėlė architektas Edmundas Andrijauskas. Anot jo, Klaipėda – vienintelis miestas Lietuvoje, turintis šansą pakeisti tarybiniais laikais nusistovėjusį įvaizdį. Miestas turi būti atvertas, o žmonės išmokti gyventi prie vandens.
Pirmieji žingsniai jau žengiami. Parengti projektai, kuriuose numatyta buvusiose ir apmirusiose gamybinėse teritorijose pagal Danės upę statyti gyvenamuosius namus. Taip pat ši upė turėtų tapti žymiai judresnė. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Panašiuose miestuose tokiomis upėmis plaukioja daugybė pramoginių ir apžvalginių laivelių. Tačiau svarbiausias klausimas – platesnis priėjimas prie marių miesto centre. Pirmasis uosto išstūmimo iš miesto etapas jau vyksta. Atvira tapo už uosto tvoros esanti piliavietė, priėjimas prie kruizinių laivų terminalo. Tiesa, kruizinio laivų terminalo pirsas užtvertas. Jo atverti neleidžia priimtas tarptautinis kovos prieš terorizmą kodeksas (ISPS).
Maždaug prieš du mėnesius Klaipėdos architektai apsvarstė viziją, kaip miestas galėtų gauti daugiau galimybių laisvai prieiti prie vandens.
Europoje atsiranda tendencija, kad uostai iškeliami iš miestų centrų ir atveriamos erdvės prie vandens. Architektų nuomone, Klaipėdoje turizmo, poilsio ir žmonių reikmėms, galbūt čia statomi ir gyvenamieji namai, turėtų tarnauti dabartinė „Laivitės” ir Vitės kvartalo ir KLASCO teritorija su žiemos uostu.
E.Andrijausko nuomone, išstumti uostą iš tų teritorijų nebus lengva. Tačiau jis teigė galįs su bet kuo eiti lažybų, kad anksčiau ar vėliau priėjimas prie vandens ten bus. Geru derybų objektu atveriant miestui platesnį priėjimą prie vandens galėtų tapti giliavandenis uostas prie Melnragės. Tačiau pirmiausia reikia atsakyti į klausimus, kas bus su pajūrio krantais ties Melnrage suformavus didžiulę dirbtinę salą.
Jau dabar turėtų būti pareikšta politinė miesto valia, galbūt net įtraukiant į miesto bendrąjį planą, kad dabartinėje „Laivitės” ir KLASCO žiemos uosto dalyje turi būti ne uosto, bet miesto reikmėms pritaikyta teritorija. Pavyzdžiui, gilinti žiemos uostą nebėra galimybių, nes ten sudėti gelžbetoniniai blokai su padais, o ir uosto teritorija ties ta vieta siaura. Todėl su 6-8 metrų gylio žiemos uostas galėtų būti naudojamas mažiesiems laivams, burlaiviams priimti. Prie vandens tilptų ir gyvenamieji namai, ir žuvų turgūs, ir restoranai su viešbučiais, ir atviros erdvės.
Iš esmės turėtų būti keičiamas ir Jūros šventės rengimo scenarijus. Kai svarbiausia miesto šventė vyksta prie Manto gatvėje sudėtų stalų, o ne prie vandens, apie jūrinį miestą nėra ko ir kalbėti.
Vidmantas Matutis