„Praėjusią savaitę Europos centrinis bankas nusprendė iki 3 procentų padidinti bazinę palūkanų normą. Kaip ir kada tai atsilieps žmonėms, turintiems būsto paskolą?” – klausia „Vakarų ekspreso” skaitytojas Paulius.
Anot SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, Europos Centriniam bankui keliant bazines palūkanas anksčiau ar vėliau tai per savo kišenę pajunta visi paskolų gavėjai.
„Klientas, imdamas ilgalaikę paskolą, renkasi, kokias palūkanas mokėti – kintamas ar fiksuotas. Kintamomis vadinamos tokios, kurios fiksuojamos iki 12 mėnesių, o fiksuotos – kai jų norma nekinta penkerius ar dešimt metų”, – aiškina J. Varanauskienė.
Pasak ekspertės, kintamosios palūkanos keičiasi dėl kintamosios dalies – VILIBOR arba EURIBOR (palūkanų, kuriomis bankai tarpbankinėse rinkose skolina lėšas kitiems bankams). Pastaroji kinta dėl besikeičiančios centrinių bankų bazinės palūkanų normos. Kai rinkoje laukiama palūkanų didėjimo, nenorėdama prarasti galimų pajamų skolinančioji šalis įskaičiuoja ir galimą palūkanų didėjimą.
„Tokią situaciją stebime ir dabar. Europos centrinis bankas bazines palūkanas nuo rugpjūčio 9-osios padidino iki 3 procentų. Tačiau rinka laukia tolesnio bazinių palūkanų didinimo, todėl tokius lūkesčius atspindi ir tarpbankinės palūkanos. Trims mėnesiams bankai eurus tarpusavyje skolinasi ir skolina už 3,185 procento, šešiems – už 3,347 procento, o dvylikai – už 3,546 procento”, – teigia J. Varanauskienė.
Lietuvoje, pasirašant būsto paskolų sutartis, galima rinktis trijų, šešių ar dvylikos mėnesių EURIBOR palūkanų normas. Turintieji paskolas eurais, didesnes palūkanas pajus ne rugpjūčio 9-ąją, o sutartyje numatytą palūkanų perskaičiavimo dieną.
„Lietuvoje dažniausiai pasirenkamas šešių mėnesių LIBOR, nes palūkanų keitimas kas tris mėnesius atrodo per dažnas, o dvylikos mėnesių palūkanos atrodo per didelės. Tačiau tie, kas prieš metus pasiėmė 100 000 litų paskolą ir pasirinko dvylikos mėnesių palūkanų fiksavimo laikotarpį, lyginant su tais, kas pasirinko trumpesnius laikotarpius, per metus sutaupė maždaug 200 litų.
Taigi nors trijų mėnesių EURIBOR ar LIBOR atrodo mažiausia, po trijų mėnesių ši palūkanų norma gali būti didesnė, nei dabar fiksuojamos šešių mėnesių palūkanos. Dvylikos mėnesių norma – pati didžiausia, tačiau tai reiškia, kad palūkanos paskolų gavėjui nebus keičiamos bent jau metus. O kuris pasirinkimas šiuo metu būtų naudingesnis, galima sužinoti tik po metų”, – sako ekspertė.