Gimstamumo rodiklius veikia ir darbdavių požiūris į motinystę
Šiais laikais, kai, regis, negalima sustoti nė minutėlei, nes per ją įvyks kažkas labai svarbaus ir sėkmingai pradėta karjera sugrius, kūdikis jaunoms šeimoms tampa prabanga. Tai liūdnais skaičiais atsispindi statistikoje. Per dešimtmetį nuo 1990 m. iki 2000 m. vaikų Lietuvoje sumažėjo 125,4 tūkst., o šiame tūkstantmetyje per penkerius metus jų sumažėjo 125 tūkst. Per pastaruosius penkiolika metų vaikų iš viso sumažėjo net ketvirtadaliu. Tačiau jeigu apie gimstamumą galėtume spręsti iš per vienus metus pabirusių vaikučių vienoje vienintelėje įstaigoje, neabejotume, kad šalies gyventojų skaičius sparčiai didėja.
Gyvenimas įdomesnis už reklamą
Jeigu taip atsitiktų vaikiškais drabužėliais ar kūdikių reikmenimis prekiaujančioje firmoje, galėtume įtarti reklaminį triuką. Tačiau įgaliotasis UPS atstovas Lietuvoje UAB „Skubios siuntos” – ne ta organizacija, kuriai iš kūdikių bumo būtų naudos.
Net septynios darbuotojos iš dvidešimt penkių šioje firmoje dirbančių moterų dabar čiūčiuoja vaikelius iki vienų metų amžiaus. Dar kelios turi dvejų, trejų ir penkerių metukų atžalėles.
Smagiausia, kad mamytiškuose rūpesčiuose paskendusios moterys pasiilgo savo darbovietės ir noriai susirinko į firmos surengtą mamyčių vakarėlį. Jo idėja kilo spontaniškai, bet buvo itin noriai palaikyta firmos vadovų – reikėjo pamatyti, kaip jaukiai kūdikių kompanijoje jautėsi Vladas Lašas ir Vygantas Vėbra.
Vaikaičių dar neturintys vyriškiai taip ir taikėsi panešioti kurią nors iš jaunųjų panelių. Vyriausiajai iš jų tebuvo dešimt mėnesių. Sulaukusios kelerių metukų nenorėjo būti nešiojamos, o joms siūlomas auklių pareigas vertino skeptiškai.
Planuoja darbus savaitei
Vilius, kuriam dar tik trys mėnesiai, solidžiai snaudė krepšyje pačioje atokiausioje vietoje. Atsibudęs jis visiškai abstulbo – mama jį pasodino į automobilį, kur jie tebuvo dviese, o iš kur atsirado visi kiti?
„Vilius rytą atsikelia labai anksti – tarp 6 ir 7 valandos. Kai išlydime tėvelį į darbą, mėginame dar pamiegoti, bet būna dienų, kai jis nenori miego visą dieną. Kai jis miega, stengiuosi atlikti iš anksto suplanuotus darbus. Dar laukdamasi kūdikio skaičiau patarimus, kaip planuoti laiką, kad gyvenimas, atsiradus kūdikiui, nepavirstų chaosu. Turiu planų visai savaitei į priekį. Dabar jau visai neblogai pavyksta juos įgyvendinti, o pirmąjį mėnesį buvo sunku. Vilius jau didelis, galima su juo bendrauti, pasisodinus virtuvėje ką nors nuveikti”, – šypsosi Viktorija Dambrauskytė.
Viliaus tėvelis – verslininkas, todėl mintis, kuris iš dviejų eis vaiko priežiūros atostogų, net nekilo. Atrodė suprantama, kad jų eis Viktorija.
„Dar prieš gimdymą manęs darbdaviai paklausė, ar atostogausiu metus, ar ketinu sugrįžti ankstėliau. Tada nuoširdžiai atsakiau, kad nežinau, nes tai mano pirmasis vaikas ir aš negaliu įsivaizduoti, kaip viskas bus. Esu aktyvus žmogus, maniau, gal ir norėsiu sugrįžti į darbą anksčiau. Dabar matau, kad mėnesiai lekia greitai ir suprantu, kad mano sūnui svarbu, jog būčiau šalia. Nors mano darbas man išties patinka, greičiausiai rinksiuosi ne jį. Metai skiriami kūdikiui prižiūrėti yra prasmingi, socialinė apsauga vis geresnė. Kai po metų grįšiu į darbą, išmokos dar nepasieks 100 proc. atlyginimo, tačiau 80 proc. dydžio išmokų gausiu”, – pasakoja Viktorija.
Drauge su mažyliu ji važiuoja apsipirkti ir į sodybą – pašerti ją saugančių šunų. Nuolat būti su vaiku jai atrodo labai natūralu ir visiškai nesunku.
Labai gera būti mama
„Augindama dukrelę jaučiuosi laiminga. Būti mama man yra labai gera. Galbūt dėl to gera ir dukrytei, visiems aplinkiniams, mus supa labai geri žmonės. Išėjusi motinystės atostogų aš gaunu tiek pinigų, kiek kitos negauna dirbdamos. Nuostabu, kai algos yra oficialios, o ne vokeliuose. Jei gaučiau 70 proc. nuo minimalios algos, net sauskelnėms neužtektų. Žinau, kad tikrai sugrįšiu į savo darbą”, – sako Kristina Budnikaitė-Bikinienė.
Ji pasidžiaugia, kad dirba firmoje, kurios vadovai vaikučių besilaukiančioms moterims nesuteikia net progos nerimauti dėl ateities. Nė viena išeidama atostogų nesijaučia daranti kažką tokio, dėl ko nukečia firma, o panorėjusios sugrįžti į darbą nepajunta tylaus nenoro priimti atgal.
„Kol atostogaujame, dirbti į mūsų vietas ateina kitos. Tos, kurios gerai užsirekomenduoja, dažniausiai gauna nuolatinį darbą, nes įmonė vis plečiasi. Paauginusios vaikelius sugrįžta prie savų darbų. Taip ir sukasi ratas”, – pasakoja Kristina.
Jos vyras tikino mielai pats būtų ėjęs tėvystės atostogų, o žmoną būtų išleidęs dirbti, tačiau taip neapsimokėję, nes jo alga buvo mažesnė.
Tėvystės atostogos
Europos Sąjungos šalyse tradiciškai skiriamos dviejų rūšių atostogos – motinystės ir vaiko priežiūros arba tėvystės. Europos Sąjungos direktyva dėl priemonių, turinčių gerinti dirbančių moterų sveikatos apsaugą, priimta 1992 m., garantuoja mažiausiai 14 nepertraukiamų savaičių motinystės atostogų prieš gimdymą ir po jo.
Motinystės atostogos Europoje yra panašios trukmės. Kas kita – vaiko priežiūros, tėvystės atostogos, kurios yra labai įvairios trukmės ir įvairiai apmokamos. Vienos šalys moka tam tikrą atlyginimo dalį, kitos – vienodo dydžio pašalpas. Europos Sąjungoje trumpiausios vaiko priežiūros atostogos yra 6 mėnesiai.
Apmokamos atostogos, iki vaikui sueis vieni metai, suteikiamos Lietuvoje – tai iš Šiaurės šalių nusižiūrėtas modelis. Šiaurės šalys paprastai apmoka šias atostogas didžiąja uždarbio dalimi (numatant tam tikrą „stogą”, t.y. maksimalų uždarbį, nuo kurio skaičiuojami procentai). Pavyzdžiui, Norvegijoje apmokamos vaiko priežiūros atostogos suteikiamos bet kuriam iš tėvų, iki vaikui sueis vieni metai. Iš jų bent vieną mėnesį atostogas turi pasiimti kitas iš tėvų. Kitaip šeima netenka vieno mėnesio atostogų. Taip pat galima atostogas pratęsti, iki vaikui sueis pusantrų metų, bet šiuo atveju išmokos bus mažesnės: tokios, kad bendra išmokų suma išliktų tokia pati.
Islandijoje 9 mėn. vaiko priežiūros atostogos dalijamos į tris dalis: 3 mėn. – motinai, 3 mėn. – tėvui, o 3 mėn. – bet kuriam iš tėvų. Jei vienas iš tėvų neima vaiko priežiūros atostogų, šeima praranda net 3 mėnesius.
Šiaurės šalys labai daug dėmesio kreipia į tai, kad vaiko priežiūros atostogas ar jų dalį kuo dažniau imtų tėvas. Jei vaikai gimsta ministrams ar parlamentarams, jie būtinai ima bent minimalią vaiko priežiūros atostogų dalį.
Visiškas atsidavimas šeimai – rizikingas
„Lietuvoje suteikiamos apmokamos vaiko priežiūros atostogos, iki vaikui sueis vieni metai. Į jas vienodas teises turi ir motina, ir tėvas. Savo teise paimti vaiko priežiūros atostogas pasinaudoja retas vyras. Gimus vaikui, vyras stengiasi kuo daugiau dirbti ir uždirbti, o žmona vis labiau pasineria į namų ūkio rūpesčius ir vis mažiau dėmesio skiria apmokamam darbui. Iš pirmo žvilgsnio toks pasiskirstymas atrodo logiškas ir ekonominiu požiūriu šeimai naudingesnis. Tačiau jei pažvelgtume į tolesnę perspektyvą, tai nesunku nuspėti, kad užauginusi vaikus moteris nebepakils karjeros laiptais ir neuždirbs pakankamo atlyginimo”, – įsitikinusi Giedrė Purvaneckienė, visiškai neseniai tapusi premjero patarėja socialinės politikos klausimais.
Vilniaus universiteto docentė, socialinių mokslų daktarė G.Purvaneckienė yra bene nuosekliausiai moterų padėtį Lietuvoje išstudijavusi politikė. Jos darbas ankstesnės kadencijos Seime buvo glaudžiai susijęs su moterų bei šeimos problemomis. Prieš kelerius metus ji buvo inicijavusi Statybos įstatymo pataisas, pagal kurias visi naujai projektuojami viešojo naudojimo pastatai turėtų būtų projektuojami su kūdikių žindymui ir pervystymui skirtomis patalpomis. Deja, pasiūlymas buvo atmestas, o jam prieštaravę vyrai parlamentarai demagogiškai teigė, kad jaunos moterys planuoja savo laiką, todėl viešose vietose tokių kambarių joms neprisireikia. Kitas argumentas – moterys pačios kaltos, kad, propaguodamos maitinimą krūtimi, drovisi tai daryti viešose vietose.
Niekas nesigilino, ar visuomenė yra pasirengusi matyti tokius vaizdus. Niekas neklausė jaunų mamų, ar jos nenorėtų kitaip planuoti savo laiką, jei žinotų, kad keisti sauskelnių ar žindyti nereikės tam visiškai nepritaikytame tualete.
Vladas Lašas, „Skubių siuntų” generalinis direktorius, neatmetė galimybės, kad ateityje, kai gausus mažylių būrelis paaugs, bus svarstoma, ar firmos palėpėje neįrengus vaikams pritaikytos patalpos. Mamytės galėtų kooperuotis organizuodamos jų priežiūrą. Visai galimas dalykas, kad tai paskatintų moteris sugrįžti į darbą anksčiau.
Padėtis stabilizuojasi
Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 718,8 tūkst. vaikų. Per 2005 m. jų sumažėjo 27,5 tūkst. Per pastaruosius šešerius metus vaikų sumažėjo 152,5 tūkst., arba vidutiniškai po 25,4 tūkst. kasmet.
Gimstamumas pastaraisiais metais stabilizuojasi. 2005 m. gimė 30,5 tūkst. vaikų, arba 122 vaikais daugiau nei 2004 m. ir 1000-iui gyventojų teko vidutiniškai 8,9 (2004 m. – 8,8) naujagimio (1990 m. – 15,4, 2000 m. – 9,8). Tai vienas žemiausių gimstamumo rodiklių tarp ES šalių (2005 m. Vokietijoje buvo 8,4, Slovėnijoje – 8,8). Aukščiausias gimstamumo rodiklis – Airijoje, kur 2005 m. 1000-iui gyventojų teko 15,3 naujagimio, Prancūzijoje – 12,6, Jungtinėje Karalystėje – 11,9.
Šiek tiek mažėja dalis vaikų, gimusių santuokos neįregistravusiems tėvams. 2005 m. tokių naujagimių buvo 28 procentai (2004 m. – 29 proc., 2003 m. – 30 proc). Tarp ES šalių pats aukščiausias šis rodiklis Estijoje, kur 2003 m. 58 procentai vaikų gimė santuokos neįregistravusiems tėvams, Švedijoje 2004 m. – 55, Danijoje, Latvijoje – po 45 ir Prancūzijoje – 45 procentai (2003 m.). Pats mažiausias šis rodiklis 2004 m buvo Kipre (3 proc.), Graikijoje (5 proc.) ir Italijoje (15 proc.).
Vaikų Lietuvoje mažėja ne tik todėl, kad mažėja gimstamumas. Mažyliai su savo tėvais, ieškančiais didesnių uždarbių, keliauja į svečias šalis. Jauni žmonės džiaugiasi susilaukę palikuonių ne Tėvynėje, o užsienyje. Niekas nepasakys, kiek lietuviai dabar pagerina Airijos ir Jungtinės Karalystės gimstamumo rezultatus, tačiau įtaką demografiniams tų šalių rodikliams jie tikrai daro.
Laikas labai rimtai paieškoti, kur valstybė turėtų „spustelėti”, kad žmonės Lietuvoje gautų bent pusei jų algos užsienyje prilygstantį atlygį. Vakaruose verslininkai taip pat moka skaičiuoti ir už dyką pinigų nemoka. Dejuoti dėl didėjančios emigracijos ir mažo gimstamumo, žinoma, yra paprasčiau.