Įstatymų mašina – politikos pelkėje

Pažymoje – liūdnos išvados

Politinė mišrainė šios kadencijos Seime atsiliepia ir jo darbo kokybei.

Skirtingai nei ankstesnės kadencijos parlamentas, dabartinis rečiau renkasi į posėdžius, sukuria bei priima daug mažiau įstatymų.

Be to, Seimas vis daugiau laiko sugaišta veltui – daugėja registruojamų, bet nepriimamų įstatymų.

Tai pripažįsta netgi pats Seimo kanceliarijos informacijos analizės skyrius.

Jis parengė pažymą, kurioje įstatymų leidybos požiūriu palygintos pirmosios trys šios ir praėjusios kadencijos Seimo sesijos.

Kur kas prasčiau įstatymų leidybos iniciatyvos teise sekasi naudotis ir Vyriausybei bei prezidentui. Šios institucijos yra pasyvesnės nei praėjusią kadenciją, be to, Vyriausybės iniciatyvos dažniau žlunga Seime.

Pažymą parengę analitikai mėgina optimistiškai spėlioti, jog tendencijos liudija, kad Seimas daugiau dėmesio dabar skiria kitoms savo funkcijoms, pavyzdžiui, parlamentinei kontrolei.

Tačiau čia pat specialistai pripažįsta, kad viena pagrindinių šių tendencijų priežasčių – nestabili politinė padėtis.

Mažiau posėdžių ir įstatymų

Informacijos analizės skyriaus pažymą pasirašė šiame skyriuje dirbantis politologas Alvidas Lukošaitis. Daugiausia vietos jis skyrė gausybei statistinių duomenų.

Pirmųjų trijų praėjusios kadencijos sesijų metu Seimas susirinko į 196 posėdžius, jų metu priėmė 530 įstatymų, 241 nutarimą ir 16 kitų teisės aktų.

Tuo tarpu šios kadencijos Seimas per tą patį laiką surengė 142 posėdžius, priėmė 286 įstatymus, 225 nutarimus, 20 kitų teisės aktų.

Ankstesnės kadencijos parlamente per pirmąsias tris sesijas įregistruoti 45 prezidento bei 81 prezidento ir Vyriausybės pateiktas teisės aktų projektas.

Ministrų kabinetas tuomet pateikė 442 teisės aktų projektus, o Seimo nariai – 875.

Per pirmąsias tris šios kadencijos Seimo sesijas buvo pateikta 14 prezidento bei 43 prezidento ir Vyriausybės teisės aktų projektai.

Tuo tarpu Vyriausybė pateikė 287, Seimo nariai – 725 teisės aktų projektus.

Vis daugiau darbo – veltui

Vis mažėjant teisėkūros proceso intensyvumui, mažėja ir jo efektyvumas.

Per pirmąsias tris praėjusios kadencijos sesijas Seime buvo priimti 34 prezidento pateikti teisės aktai – 75,5 proc. jo pateiktų projektų.

Prezidento ir Vyriausybės teisės aktai tuo metu Seime buvo priimami itin klusniai – visu 100 procentų. Be to, buvo patvirtinti 377 (85,2 proc.) Vyriausybės pateikti projektai. Seimo narių pateiktų projektų priėmimo efektyvumas buvo tiktai 54,2 proc. – 475.

Šios kadencijos Seimo rodikliai – prastesni. Buvo priimti 33 (76,7 proc.) prezidento bei Vyriausybės pateikti projektai.

Vyriausybės projektų priimta tik 63,4 proc. – 182. Be to, priimtas tiktai 301 pačių Seimo narių pateiktas projektas. Tai – 41,5 procento.

Užtat Seimas priėmė 12 (85,7 proc.) šalies vadovo pateiktų teisės aktų projektų.

Trūksta originalių idėjų

Šios kadencijos Seime priimama mažiau originalių ir naujos redakcijos įstatymų.

Praėjusią kadenciją per tris pirmąsias sesijas buvo priimti 35 originalūs ir 33 naujos redakcijos įstatymai. Tai – 12,8 proc. visų priimamų teisės aktų projektų, kurių daugumą sudaro įvairios jau galiojančių įstatymų pataisos.

Per tą patį šios kadencijos laikotarpį buvo priimti 8 originalūs ir 15 naujos redakcijos įstatymų.

Tai – tiktai 4,5 proc. visų priimtų teisės aktų.

Dabar dažniau skubama

Šios kadencijos Seime įstatymai dažniau priimami ypatingos skubos arba skubos tvarka.

Per pirmąsias tris sesijas taip buvo priimti 83 (29 proc.) įstatymai. Ypatingos skubos tvarka taip pat buvo priimta 70 (31 proc.) nutarimų.

Per tą patį praėjusios kadencijos laikotarpį taip buvo priimta tik 19,7 proc. įstatymų ir 27,3 proc. nutarimų.

Dėmesys ES sumažėjo

Nors ir politikai, ir specialistai žadėjo, kad po įstojimo į Europos Sąjungą parlamento eurointegracinė darbotvarkė intensyvės, tokių įstatymų srautas senka.

Per pirmąsias tris praėjusios kadencijos sesijas buvo priimti 55 vadinamieji eurointegraciniai įstatymai, per tą patį šios kadencijos laikotarpį – tik 30.

Racionalumo – vis mažiau

Politologas A.Lukošaitis pateikė ir savo samprotavimų apie teisėkūroje ryškėjančias tendencijas.

„Prezidento gerokai sumažėjusį pozityvųjį aktyvumą teisėkūros srityje komentuoti sudėtinga. Galbūt lemia tai, kad jam reikia dirbti su „sudėtinga” koalicija.

Vyriausybė pateikia mažiau įstatymų projektų tikriausiai pirmiausia dėl kiek ramesnės eurointegracinės darbotvarkės”, – svarstė politologas.

Bet dėl to, kad sumažėjo Seimo lojalumas Vyriausybei, anot A.Lukošaičio, pirmiausia kalta nestabili koalicija.

Tai, kad Seimo narių registruojamų teisės aktų projektų procentas padidėjo (nuo 60,6 iki 67,8 proc.), pasak pažymos autoriaus, racionalumo požiūriu parlamento darbui gali turėti neigiamos įtakos. Neigiamai vertinamas ir padažnėjęs įstatymų priėmimas ypatingos skubos bei skubos tvarka.

Opozicija prasimuša sunkiai

Daugiausia teisės aktų, kurie yra priimami, projektų šios kadencijos parlamente kol kas pateikė tie politikai, kurie užima svarbius postus.

Tarp jų – Seimo pirmininku neseniai buvęs Artūras Paulauskas, parlamento vicepirmininkas Česlovas Juršėnas, taip pat valdančiojoje daugumoje dar prieš kelis mėnesius buvusios Darbo partijos frakcijos buvusi seniūnė Loreta Graužinienė.

Buvo priimta atitinkamai 91, 88 ir 76 proc. šių politikų pateiktų įstatymų projektų.

Tuo tarpu opozicijos atstovams, kad ir kokie aktyvūs jie būtų, savo sumanymus įgyvendinti sekasi itin sunkiai – priimama vos 20-30 procentų jų pateikiamų įstatymų projektų.

Labai kritikuoti nelinkęs

Vienintelis politikas, dirbantis parlamente visas kadencijas nuo Atkuriamojo Seimo laikų, Č.Juršėnas nelinkęs itin kritiškai vertinti pažymoje išryškėjusių tendencijų.

„Šią kadenciją parlamento darbas vyko daugiau ar mažiau normaliai, o bendrus rodiklius ką tik pasibaigusi ketvirtoji sesija, mano nuomone, tik pagerino. Pirmąsias tris kadencijas galima vertinti kaip naujojo Seimo įsibėgėjimą.

Tai, kad mažėja priimamų įstatymų procentas, galima vertinti ir teigiamai – gal didėja politikų reiklumas ir budrumas”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo politikas.

Tačiau socialdemokratas pripažino, kad šios kadencijos Seimo darbui atsiliepė itin nestabili politinė situacija.

Padėtį pavadino sudėtinga

Č.Juršėno nuomone, susiformavus dabartinei mažumos Vyriausybei, padėtis taps dar sudėtingesnė.

„Reikės daug daugiau užkulisinio, parengiamojo darbo vien tam, kad būtų priimti patys svarbiausi įstatymai. Ką jau kalbėti apie kitus.

Be to, daug laiko užims, kol bus išspręsti visi kadrų klausimai, performuoti komitetai.

Tai, jog Seime padėtis tampa labai sudėtinga, rodo ir kai kurie prezidento veiksmai.

Visą šią kadenciją jis iš tiesų gana santūriai naudojosi veto teise, o pasibaigus šiai sesijai staiga plūstelėjo iš karto apie dešimt jo vetuotų įstatymų.

Vadinasi, šalies vadovas jaučia, kad padėtis nestabili, ir skuba tuo naudotis”, – svarstė Seimo vicepirmininkas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.