Klaipėdos gyventojai gali likti be avarinių tarnybų.
Uostamiestyje veikiančioms avarinėms tarnyboms yra sunku išsilaikyti, todėl firmų vadovai neatmeta galimybės, kad vieną dieną nutrauks savo veiklą.
Į bendrijas nevažiuoja
Klaipėdoje veikia dvi privačios avarinės tarnybos – „Skaidrola” ir „City Service”. Tačiau jos važiuoja ne į visus iškvietimus.
Išsiliejus vandeniui ar užsikimšus kanalizacijai, avarinė tarnyba aptarnauja tik tuos butus, kurie priklauso sutartį su tarnyba sudariusioms namų ūkio valdoms.
Į bendrijas, kurių pirmininkai nepasirūpino tokiomis sutartimis, avarinę tarnybą išsikviesti beveik neįmanoma ir tam tarnybų vadovai turi svarių argumentų.
Vienos iš avarinių gelbėjimo tarnybų įmonės „Skaidrola” direktorius Rolandas Gurauskas pasakojo, kad atvykus į bendrijai priklausantį butą yra didelė tikimybė, kad gyventojas atsisakys mokėti už paslaugas.
„Be to, mes neturime jokių raktų, kad galėtume patekti prie vandentiekio ir elektros centrinės sistemos, todėl ir atvažiavę nieko negalėtume pagelbėti”, – tvirtino R.Gurauskas
Nenori mokėti
Abi, anot R.Gurausko, nekonkuruojančios tarnybos yra siūliusios bendrijų pirmininkams pasirašyti sutartis ir už nedidelį abonentinį mokestį garantuoti gyventojų saugumą. Tačiau pirmininkai nenorėjo net klausyti.
Tarnybų vadovai pasiūlytų mokestį po 2-5 centus už kvadratinį metrą kiekvienam gyventojui, priklausomai nuo jo buto ploto. Taigi per mėnesį vienam vidutinio dydžio butui išeitų apie pusantro lito, bet bendrijų gyventojai traktuoja tai kaip lupikavimą.
Bendrijų pirmininkai teisinosi, kad jų namų būklė gera ir, reikalui esant, jie turi savus santechnikus, todėl toks abonentinis mokestis būtų kaip į balą.
„Dažniausiai tas santechnikas gyvena toli už miesto, o skambučių iš bendrijoms priklausančių butų tikrai nemažėja”, – aiškino R.Gurauskas.
Savivaldybė – abejinga
Avarinių tarnybų vadovai kreipėsi į savivaldybę prašydami kaip nors pasirūpinti įvesti abonentinį mokestį. Artėjant liūčių sezonui iškvietimų tik padaugėja, o norinčių mokėti už šias paslaugas neatsiranda.
R.Gurauskas piktinosi, kad tai buvo šauksmas į tyrus. „Savivaldybės darbuotojai pasakė, kad tai yra pačių gyventojų reikalas ir jie negalintys nieko padaryti”, – pasakojo jis.
„Skaidrolos” direktorius, šį reikalą aptaręs ir su kitos, „City Service”, avarinės tarnybos vadovu, svarstė, ką darytų savivaldybė, jei mieste neliktų nė vienos gelbėjimo tarnybos. O taip manyti yra labai rimtas pagrindas.
Žada svarstyti
Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojai pripažino, kad avarinių tarnybų likimas mieste yra rimta problema.
Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Birutė Paulaitienė pasakojo, kad pastaruoju metu sulaukė nemažai signalų šiuo klausimu. Anot B.Paulaitienės, bendrijų gyventojų saugumu turėtų pasirūpinti pirmininkai ir suteikti pakankamai informacijos apie pagalbos telefonus.
Vedėjo pavaduotoja pažadėjo, kad savivaldybė dėl šio klausimo neliks abejinga. „Mes matome problemą ir ruošiamės užbėgti įvykiams už akių”, – dėstė tolimesnius planus B.Paulaitienė.