Sausra tvos visiems gyventojams

Visą mėnesį šalį alinusi sausra pastarosiomis dienomis po truputį traukiasi, meteorologai žada vėsesnius ir lietingus orus, tačiau karščių padariniai jau visa jėga užgulė ir žemės ūkio bendroves, ir pavienius ūkininkus, ir su žemės ūkio produkcija susijusias įmones.

Greitu laiku skaudžias sausros pasekmes pajus ir kiekvienas šalies gyventojas, nes artimiausiu metu prognozuojamas nemažas maisto produktų kainų šuolis.

Vien miltiniai gaminiai per porą mėnesių turėtų pabrangti bent 15 procentų.

Mažins darbuotojų skaičių

„Padėtis yra bloga, bet dar nėra kritinė”, – „Panevėžio rytui” sakė bendrovės „Danisco Suger” laikinai vadovą pavaduojantis gamybos direktorius Rimantas Mocius.

Pasak R.Mociaus, cukrų gaminanti bendrovė dar negali prognozuoti, kiek dėl šalį siaubusios sausros sumažės gamyba.

„Esame sunerimę. Žinome, kad derlius bus mažesnis, bet vis tiek bus. Prieš akis dar du mėnesiai, jei jie bus šilti ir drėgni, cukriniai runkeliai spės užaugti”, – situacijos per daug nenorėjo dramatizuoti R.Mocius.

Bendrovė laukia agronomų išvadų. Jas turi pateikti su „Danisco Suger” bendradarbiaujantys Kėdainių „Agrocentro” agronomai, bet jie šiuo metu dar atostogauja.

Būtent jie rūpinasi prognozėmis dėl žaliavų, važiuoja į laukus ir atlieka tyrimus, stebi ir vertina cukrinių runkelių augimą, tiria šakniavaisių cukringumą bei kitus kokybės kriterijus ir iš jų dėlioja prognozių mozaiką apie būsimą derlių, o jau tada gamybininkai sprendžia apie gamybos apimtis.

Jei bendrovei trūks žaliavos, labiau pajus tie panevėžiečiai, kuriuos „Danisco Suger” samdydavo sezoniniam darbui. Jei bus mažiau darbo, bus pasamdyta ir mažiau žmonių.

R.Mocius patikino, jog bendrovė šiemet, kaip ir ankstesniais veiklos metais, gamybai naudos tik vietinę žaliavą, nieko ir iš niekur neimportuos.

Sausra papurtys pirkėjų kišenes

Gerokai tragiškesnes sausros pasekmes nupiešė grūdų perdirbimo įmonės „Malsena” generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas.

Giliais plyšiais sueižėjusi žemė, iki šaknų išdegusi žolė, plotais nuo žemės paviršiaus visai išnykę pasėliai – tai tik akis šiurpinę vaizdai. Dabar sausros padariniai ims tiesti nagus ir į kiekvieno vartotojo piniginę.

Per porą mėnesių visi miltiniai gaminiai turėtų pabrangti keliolika procentų.

Prieš savaitę 6 procentais padidėjusios duonos gaminių kainos, anot M.Gedvilo, dar ne šiųmetės sausros rezultatas, o pernykščių grūdų supirkimo kainų padidėjimo išdava. Kepėjai ilgą laiką buvo susiveržę diržus ir iš paskutiniųjų, kol galėjo, nekėlė gaminių kainų.

Šiemet grūdų supirkimo kainos dar šoktelėjo. Pernai už toną žaliavos grūdų perdirbimo įmonė tiekėjams mokėjo po 300 litų, o dabar jau moka apie 340-350 litų už toną.

Panašiai tiek, apie 15 procentų, turėtų pabrangti ir kepinių kainos, prognozavo M.Gedvilas.

Pasėlius išdeginusi sausra bado šalies gyventojams nežada. Vidutiniškai grūdinių kultūrų augintojai kasmet išaugindavo apie 1,2-1,4 milijono tonų derliaus. Šalies rinkai pakanka apie pusės milijono tonų grūdų, visa kita būdavo skirta eksportui.

Manant, kad šiemet derlius dėl nepalankių gamtos sąlygų bus bent 30 procentų mažesnis, akivaizdu, jog saviems poreikiams derliaus pakaks.

Medelyne padėtis katastrofiška

Katastrofiška padėtis dėl sausros susidarė Dembavos medelyne.

Dviejų hektarų ploto nelaistomuose laukuose išdegė apie 70 procentų vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukų.

Visiškai sunyko 2 hektarai braškių. Pernai šiuos augalus kamavo šalčiai, o šiųmetė sausra galutinai pribaigė dar likusius uogų krūmelius.

Pajamų tikėjęsi iš vasarinių obuolių derliaus medelyno darbuotojai ir čia patyrė netektis. Dėl sausros didžioji dalis vaisių iškrito. Taip pat iškrito ir slyvos.

Rudeninių obuolių derlius irgi bus varganas, medžiai sausrą atlaikys, tačiau vaisių bus kur kas mažiau.

Kol kas bendrovė šiemet visiškai neturi ką parduoti.

Kad 35 Dembavos medelyno darbuotojai gautų atlyginimus, vadovai buvo priversti imti kreditus.

„Juk žmonės vis tiek dirbo, sodino, ravėjo, prižiūrėjo. Dabar visa viltis nors šiek tiek gauti lėšų iš rudeninio derliaus”, – „Panevėžio rytui” sakė medelyno direktorė Vitalija Kuliešienė.

Šeria žiemai skirtu pašaru

Prognozuojama, kad žemės ūkiui sausros padaryti nuostoliai gali siekti 620 milijonų litų.

Vyriausybė žada kompensuoti bent trečdalį žalos, taip pat paspartinti Europos Sąjungos išmokas.

Praėjusios savaitės pradžioje Panevėžio rajono seniūnijos pradėjo registruoti žemės ūkio bendrovių bei pavienių ūkininkų paraiškas apie konkrečius sausros padarytus nuostolius bei prašymus atlyginti žalą.

Jau pirmomis dienomis ant seniūnų stalų gulė dešimtys paraiškų, kuriose žmonės vardijo sunykusių pasėlių plotus, sumažėjusius išmilžius.

Įvairias grūdines kultūras ir galvijus auginančios Šilagalio žemės ūkio bendrovės pirmininkas Vidmantas Vapsva skaudančia širdimi vardijo gamtos stichijos atneštą žalą.

Labai smarkiai nukentėjo rapsai, kukurūzų laukai vietomis atrodo lyg nuskusti nuo žemės paviršiaus, didžiuliuose lopuose augalai tiesiog visiškai išnykę nuo žemės paviršiaus.

Mažiausiai, pasak V.Vapsvos, nukentėjo rugiai, jų derlius bus panašus kaip ir kasmet, apie 3 tonas iš hektaro.

Daugiausia rūpesčių bendrovei kelia per 500 raguočių banda.

Šiuo metu gyvuliams jau duodamas žiemai skirtas pašaras. Nors karvės šlamščia pakankamai gerą, į rulonus suvyniotą žolę, išmilžiai sumažėjo daugiau nei perpus.

Apie dirbtinį bandos mažinimą V.Vapsva dar nenori galvoti, sako, būtų labai gaila išpjauti gyvulius.

„Gal kaip nors išsisuksim. Tikimės pašaro prisiruošti iš kukurūzų, kurie dar nenunyko. Kukurūzus maišysime su šiaudais ir dėsime į tranšėjas. Anksčiau iš cukraus fabriko gaudavome cukrinių runkelių išspaudų, suvartodavome jų apie 400 tonų. Šiemet vargu ar tų išspaudų tiek bus. Teks kažkaip kitaip suktis”, – kalbėjo V.Vapsva.

Šienainio kaina šoktelėjo iki 100 litų

Galvijų augintojai dar šiek tiek pašaro tikisi pasiruošti iš atolo. Viltį, kad žolė bent kiek ūgtelės ir ją bus įmanoma pjauti, jiems teikia pastarųjų dienų lietūs.

Prieš porą savaičių, kai saulė dar negailestingai kepino suaižėjusią žemę, ūkininkai prognozavo, jog 600 kilogramų sveriantis šienainio rulonas gali kainuoti apie 50 litų.

Tačiau šiomis dienomis pašaras gyvuliams kainuoja jau gerokai brangiau.

Paskambinus pagal laikraštyje pasirodžiusį skelbimą apie parduodamus šienainio rulonus, paaiškėjo, kad vieno rulono kaina šoktelėjo iki 100 litų ir pašarą reikėtų atsivežti savu transportu iš Rusnės.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.