Nors atostogų išėjusio Vyriausybės vadovo Gedimino Kirkilo liko pavaduoti krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvoje yra dar vienas žmogus, kuriam tenka dažnai atsakinėti į valstybinės reikšmės klausimus.
„Premjere” – šitaip į palangiškį Stanislovą Jomantą pastaruoju metu dažnai kreipiasi draugai ir bendradarbiai.
Į Vyriausybės vadovą Gediminą Kirkilą stebėtinai panašus vyras neatsigina smalsių žvilgsnių ir gatvėje ir darbe.
Apie politiką, mokesčius bei kitas aktualijas su juo neretai užsimano pasikalbėti visiškai nepažįstami žmonės.
„Užsiauginsiu barzdą arba ją visai nusiskusiu, ir pasibaigs visi panašumai”, – pusiau rimtai pagrasino S.Jomantas, „Lietuvos ryto” paklaustas apie gyvenimo permainas G.Kirkilui tapus premjeru.
Palangos oro uoste saugumo ir klientų aptarnavimo skyriaus viršininku dirbantis 47 metų vyras iš karto pajuto padidėjusį aplinkinių dėmesį, kai tik G.Kirkilas atsisėdo į Vyriausybės vadovo kėdę.
Kalbėdami apie ūkio ir politikos problemas bendradarbiai juokais vis pašnairuoja į S.Jomantą: „Viskas priklauso nuo premjero”.
Seimo salėje – du Kirkilai
Panašumu į G.Kirkilą palangiškis parlamentarus buvo pribloškęs prieš trejus metus.
Balandžio 1-ąją parlamento posėdžių salėje į tuomečio Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko G.Kirkilo vietą atsisėdęs palangiškis iš pradžių niekam jokių abejonių nesukėlė.
Tačiau tada, kai šalia antrininko atsisėdo tikrasis G.Kirkilas, kilo sumaištis.
Stulbinamai panašūs buvo ne tiktai antrininkų veido bruožai, šukuosena, plaukų spalva, barzdos forma, bet ir kūno sudėjimas. 177 centimetrų ūgio ir 75 kilogramų svorio G.Kirkilas yra tik vienu centimetru aukštesnis bei dviem kilogramais sunkesnis už S.Jomantą.
„Reikės tik barzdelę labiau suapvalinti”, – tokį vienintelį skirtumą pastebėjo tada pirmą kartą iš arti G.Kirkilą pamatęs jo antrininkas iš Palangos.
Klausė apie partijos reikalus
Apie savo panašumą į kažkokį žinomą veikėją S.Jomantas įtarė jau seniai.
Kartą jis į oro uostą iš Palangos važiavo tarpmiestiniu autobusu.
Vos įlipęs vyras suprato kažkuo patraukęs vairuotojo dėmesį. Šis įtartinai maloniai pasisveikino su keleiviu ir net palydėjo jį iki kėdės.
Vėliau priėjęs vairuotojas bandė užmegzti pokalbį. Pasiteiravo, kokia palangiškio sveikata. Pasisakė esąs bendražygis ir klausė, kaip sekasi partijai.
Iš autobuso išlipęs S.Jomantas ilgai svarstė, su kuo vairuotojas jį galėjo supainioti.
Palangiškis viską suprato tiktai 1995 metais per televiziją išvydęs G.Kirkilą.
Įprato prie smalsių žvilgsnių
Po kiek laiko stulbinantį palangiškio panašumą pradėjo pastebėti kaimynai ir bendradarbiai.
S.Jomanto jau nebestebino tai, kad viešint Vilniuje, Susisiekimo ministerijoje, jam dažnai tekdavo atsakyti į visai nepažįstamų žmonių sveikinimus.
Tačiau su apsipažinusiais žmonėmis į ilgesnį pokalbį jis stengiasi nesivelti.
Patiko mėgdžioti politiką
Dabar panašumo į premjerą besikratantis palangiškis prisipažino, kad anksčiau elgėsi priešingai.
Siekdamas didesnio panašumo į G.Kirkilą palangiškis atidžiai stebėdavo jį per televizją, nusiskuto žandenas, ėmė nešioti akinius panašiais į politiko akinių rėmeliais.
Kai G.Kirkilas pakeisdavo rėmelius, S.Jomantas irgi įsitaisydavo tokius pat. Politikui trečią kartą pakeitus akinius, palangiškis pirkti naujų nesiryžo – buvo per brangūs.
Jau senokai metusiam rūkyti S.Jomantui prieš kelerius metus gimtadienio proga bendradarbiai padovanojo pypkę.
Nusiuntė laišką į Seimą
Palangiškis pasakojo tuomet labai norėjęs susitikti su G.Kirkilu.
Keletą kartų politikas į užsienį turėjo skristi per Palangos oro uostą, tačiau reisai neįvykdavo.
2003 metų pavasarį G.Kirkilo elektroninio pašto adresu palangiškis išsiuntė žinutę, kurioje informavo, kad yra labai panašus į jį, ir pasiūlė susitikti.
S.Jomanto panašumu į G.Kirkilą įsitikinę Seimo nario padėjėjai nusprendė pasinaudoti šia aplinkybe per Melagių dieną.
Aplankyti dvynių – dviese
Po to, kai G.Kirkilas ėmė vadovauti Vyriausybei, S.Jomanto bendradarbiai pradėjo juokauti, kad jis tikriausiai bus pasamdytas dirbti premjero antrininku: „Ten, kur jis nesuspės, tu galėsi nuvažiuoti”.
Pats palangiškis juokavo, kad jo ir premjero panašumu buvo galima pasinaudoti neseniai vykusio G.Kirkilo vizito į Lenkiją metu: „Jį pasitiko dvyniai – prezidentas Lechas ir premjeras Jaroslawas Kaczynskiai. Mes su premjeru iš lėktuvo irgi galėjome išlipti dviese”.
Susikeisti vietomis neketina
„Lietuvos ryto” paklaustas, ar pokštaudamas galėtų kada nors nuvykti į Lenkiją ir pristatyti S.Jomantą kaip savo brolį dvynį, G.Kirkilas santūriai šyptelėjo: „Taip juokauti negalima, nes ši tema Lenkijai gana jautri.
Kiek žinau, dabar broliai Kazcynskiai stengiasi kartu viešumoje nesirodyti”.
Premjeras su S.Jomantu nenorėtų ir Lietuvoje bent balandžio 1-ąją vietomis susikeisti. „Į savo pareigas žiūriu atsakingai, todėl kažin ar man derėtų krėsti tokius pokštus”, – kalbėjo politikas.
Vyriausybės vadovas pripažino, kad S.Jomantas yra labai panašus, tačiau kaimyninę valstybę valdantys broliai šia prasme nepralenkiami: „Dvyniai Kazcynskiai, užėmę prezidento ir premjero postus, vienas į kitą labiau panašesni”.
Pavyko surasti ir skirtumų
G.Kirkilas prisiminė, kad darbo reikalais su S.Jomantu buvo susitikęs prieš metus, kai dar vadovavo Krašto apsaugos ministerijai.
Tuo metu buvo nuspręsta atsisakyti Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos paslaugų saugant strateginės paskirties objektus.
Nuvažiavęs į Palangos oro uostą G.Kirkilas tarėsi su savo antrininku, kada reikėtų pakeisti apsaugos darbuotojus: „Jis manęs prašė, kad apsauga būtų keičiama ne iš karto, nes dėl to būsią sunkumų”.
Atidžiau pažvelgęs į palangiškį politikas įsitikino, kad yra ir tam tikrų skirtumų: „Aš esu šiek tiek aukštesnis, rūkau pypkę, o jis, atrodo, ne”.
Nuo tada, kai S.Jomantas per balandžio 1-ąją Seimo salėje sukėlė sumaištį, G.Kirkilas progai pasitaikius visuomet pasveikina savo antrininką bei pats gauna sveikinimų per šventes ar pasikeitus pareigoms.