Yra galybė valstybinių institucijų, į kurias Lietuvos piliečiai gali kreiptis ištikus nelaimei, tačiau vis tiek daugelis tautiečių ieško televizijos pagalbos. Kodėl?
LŽ priedas „Televizija” nusprendė pasidomėti, ar tokių laidų kaip „TV pagalba” (TV3) ar „SOS pagalba” (LNK) egzistavimas netrukdo institucijų veiklai.
Į šį klausimą Vaiko teisių apsaugos tarnybos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė atsakė, jog kartais televizija pažeidžia nepilnamečių interesus, rodydama jų nelaimes ir juos pačius. Dėl to galbūt ši veikla ir trukdo. Tačiau R.Šalaševičiūtė nemano, jog reikia atsisakyti tokių laidų kaip „Nomeda” (TV3), nes tokio pobūdžio laidos turi gerą poveikį jaunimui – vaikams ir paaugliams. Apskritai ji teigiamai žiūri į „pagalbinių” laidų egzistavimą TV eteryje. „Televizijos reportažai gimdo tarpusavio bendradarbiavimą, pagalba vaikams tampa suderinta”, – teigia kontrolierė.
Moteris įvardijo tris pagrindines priežastis, kodėl nelaimių ištikti gyventojai pirmiausia užuovėjos ieško televizijoje. Pirmiausia trūksta informacijos. Žmonės nežino, kur kokiu atveju gali kreiptis. Apie vaikų teisių apsaugos instituciją žino net 83 proc. šalies gyventojų, tačiau apie kitas institucijas žinančiųjų nėra tiek daug. Be to, net 41 proc. apklaustųjų apie šią instituciją sužinojo būtent iš žydrųjų ekranų. „Informacijos stoką liudija ir tai, kad bedarbiai, vyresnio amžiaus kaimo žmonės vaikų teisių apsaugos instituciją maišo su Vaiko teisių apsaugos tarnyba”, – sako R.Šalaševičiūtė. Taigi kreipdamiesi ne ten ir gavę siuntimą kreiptis kitur, kai kurie žmonės mano, jog yra be reikalo siuntinėjami ir ieško greitesnės pagalbos.
Pagalba nenuolatinė
Antroji priežastis, kodėl žmonės neprašo tiesioginės pagalbos, yra tai, kad komercinės televizijos laidos ragina kreiptis į juos, žadėdamos greitą ir produktyvią pagalbą. Deja, ji būna vienkartinė. Vienas iš TV3 laidos „TV pagalba” „gelbėtojų” Gediminas Jaunius sakė, jog tokių laidų pobūdis ir yra momentinis, tačiau maksimali pagalba: „Vienam žmogui pagal laidos reglamentą skiriame dvylika valandų, bet nutinka ir taip, kad padedame keletą dienų. Mes negalime suteikti nuolatinės pagalbos, nes tada reikėtų išsirinkti vieną žmogų ir juo rūpintis visą gyvenimą”, – sako G.Jaunius.
Noras būti parodytam per TV ekranus – paskutinis motyvas, įvardytas vaiko teisių apsaugos kontrolierės. Ji pamini, jog viešumas kai kuriems išeina į naudą – pamačius pagalbos ieškančiuosius per televiziją, atsiranda paprastų žmonių, norinčių ir galinčių nuskriaustiesiems pagelbėti.
Nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Jaunimo psichologinės paramos centras” psichologas Paulius Skruibis taip pat nepastebėjo tiesioginių televizijos trukdžių jų įstaigos veiklai. Jis sakė, kad labai daug žmonių kreipiasi į juos. Per praėjusius metus užfiksuoti 2 mln. bandymų prisiskambinti psichologinės pagalbos telefonu „Jaunimo linija”, tačiau dėl ribotų tarnybos galimybių pavyko priimti tik 150 tūkst. skambučių.
Daugiau reginys, nei pagalba
P.Skruibio požiūriu, tokios laidos, kuriose suteikiama pagalba jos prašiusiesiems, tam tikra prasme yra realybės šou, nes juose orientuojamasi ne į pagalbą, o į reginį. Žiūrovams sunku atskirti, kur yra tikrovė, kur tiesiog šou, ir viską priima už gryną pinigą.
Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Sigitas Mecelica lakoniškai ištarė, jog nematąs pagrindo teigti, kad tokios laidos trukdo policijos darbui.
Moralinis palaikymas
Apie kuriamų laidų naudą ar nenaudą jų kūrėjai kalbėjo labai trumpai. Justinas Milušauskas, „TV pagalbos” prodiuseris, tik pasakė, jog tos laidos ir padeda, ir bendradarbiauja bei patarė kreiptis į atstovę spaudai Rimą Orberkytę. Ši moteris „Televizijai” papasakojo, kad policija ar teismų institucijos dažnai iš laidos ima filmuotas medžiagas bylų tyrimui. Jai pritarė G.Jaunius, sakydamas, kad dirbdami tokį darbą, jie eina ta pačia kryptimi, kaip ir valstybinės institucijos. Kartais jie turintys net daugiau laisvės ir gali daryti daugiau nei policija. Gelbėtojas pasakojo, kad jų surinkta medžiaga būna labai didelė pagalba policijai, suteikianti galimybę pabaigti iškeltų bylų nagrinėjimą. Motyvu kreiptis į televiziją G.Jaunius įvardija viešumą, kuris kartais padeda, bei tai, kad kameros dažnai išjudina biurokratus, atkreipia visuomenės dėmesį į tam tikrus paprastų žmonių kasdienybės reiškinius ir problemas. „Esame didelė bendruomenė, todėl tas moralinis palaikymas labai naudingas”.
Nepatinka – graužkit pušį
LNK laidos „SOS pagalba” kūrėjas Kristupas Krivickas sakė, jog jo laida orientuota į žiūrovą, kad šiam būtų gerai, tad jam nerūpinti kitų nuomonė. „Nesidomiu, trukdo ši laida ar netrukdo policijai, gaisrinei ir kitoms institucijoms. Jei trukdo, tegul jie graužia pušį, jei padeda – tai labai gerai”, – į klausimą atsakė K.Krivickas.