Lazdijuose niekas negali paaiškinti, kaip kepalai pateko į sąvartyną
„Kiekvienas žmogus turi teisę išmesti į šiukšlyną nereikalingus daiktus, tačiau taip pasielgti su duona ir dar ją padegti – šventvagiška”, – teigė į redakciją paskambinęs ir lazdijiškiu prisistatęs anonimas.
LŽ žiniomis, praėjusią savaitę Lazdijų rajone Papalazdijų kaime esančiame sąvartyne buvo sudegintas nemažas kiekis duonos. Anot sąvartyne tuo metu buvusių žmonių, liepos 28-osios popietę į sąvartyną įsuko baltas mikroautobusas su skiriamaisiais UAB „Lazdijų duona” ženklais ir išvertė kalną duonos kepalų. Paskui neva pats vairuotojas padegęs išmestą krovinį. Pradėjus degti celofaninėms duonos pakuotėms, aplink pasklido aitrus kvapas, privertęs sunerimti ne tik aplinkinius gyventojus, bet ir pro šalį važiuojančius žmones. Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Priešgaisrinės priežiūros inspekcijos skyriaus viršininkas Viktoras Gerasimovas patvirtino, kad tą dieną gelbėtojų ekipažas buvo iškviestas į sąvartyną gesinti degančių šiukšlių. Pareigūnas negalėjo patikslinti kokių, nes to nėra užfiksuota dokumentuose.
„Liepą ypač dažnai tekdavo važiuoti slopinti ugnies į sąvartyną. Paprastai protokoluose įrašoma tik tiek, kad degė šiukšlės, o priežastys būdavo įvairios”, – teigė Gerasimovas.
Netoli miesto esantis sąvartynas priklauso Lazdijų rajono savivaldybei. Jį už 2000 litų mėnesinį mokestį eksplaotuoja UAB „Lazdijų komunalinis ūkis”. „Sąvartynas yra buvusiame smėlio karjere. Mes tik minimaliai jį prižiūrime. Jei savivaldybės politikai būtų priėmę sprendimą įvesti rinkliavos mokestį, būtų atsakingas žmogus, kontroliuojantis šiukšių atvežimą. Tada gal ir nekiltų klausimų, kas atvežė ir padegė duoną”, – tvirtino „Lazdijų komunalinio ūkio” direktorius Bronislovas Laurinavičius.
„Lazdijų duonos” vadybininkas Artūras Tamulionis negalėjo paaiškinti, iš kur duonos kepalai atsirado sąvartyne. Anot vadybininko, duonos gaminiai, kurių galiojimo laikas baigiasi, iš prekybos vietų surenkami ir vežami utilizuoti į Rietave esančią įmonę. Įvykusį incidentą Tamulionis vertina kaip nesusipratimą ar net konkurentų pinkles, nes esą tarp duonininkų vyksta didelė kova dėl rinkos. Vadybininkui priimtinesnė buvusi tvarka, kai pasenusią duoną atiduodavo ūkininkams, kurie ją sušerdavo gyvuliams. Kodėl tvarka pasikeitė, vadybininkas nežinojo.