Nerimas sukelia stresą, o stresas sukelia pavojų sveikatai: padidėja kraujo spaudimas, kamuoja nemiga, virškinimo, imuninės sistemos, net seksualinio gyvenimo sutrikimai. Tačiau nerimas turi ir teigiamą pusę: jis padeda mums išlikti.
Žmonija per visą evoliuciją išliko laikydamasi kuo atokiau nuo pavojų, o tai jai pavykdavo tik nerimaujant, kitaip tariant, – prieš rizikuojant išmokus apsvarstyti visus galimus elgesio variantus.
Šiandien mažai kas kelia pavojų mūsų fiziniam saugumui, tačiau kartais elgiamės taip, tarsi jų būtų begalė. Dauguma žmonių kasdien susiduria su nerimą provokuojančiomis situacijomis, bet jeigu visų jų vengtume, toli nenukeliautume.
Kad išmoktume nerimauti konstruktyviai, galime pabandyti skirti laiko specialiai nerimui – sakykime, pusvalandį per dieną. Šio metu pamąstykite apie savo problemas. Kai pajusite, jog ir kitu metu nerimaujate, užsirašykite priežastį („Aš nerimauju dėl…”, „Blogiausia, kas gali nutikti, yra…”, „Geriausia, kas gali nutikti, yra…”, „Dalykai, kuriuos galiu padaryti dabar, yra…”) ir kuriam laikui tai pamirškite. Turėdami savo išgyvenimų sarašą, galite pažvelgti į juos objektyviau arba kurį laiką palikti juos ramybėje.
Jums gali būti sunku galvoti apie ką nors kita, kai esate valdomas nerimo. Tokiais atvejais prisiminkite, jog kartais galite ir nepriimti sprendimo. Pasakykite sau: „Kol kas nesu tam pasiruošęs. Pagalvosiu apie tai per penkias dienas” ir pasižymėkite konkrečią datą savo užrašų knygelėje.
Per didelis nerimas kenkia savijautai, miegui, atminčiai ir sugebėjimui spręsti problemas. Susikoncentravimas ties viena problema gali apsunkinti jos sprendimą. Leiskite sau padaryti pertrauką ir nustokite apie tai mąstyti.
Užsirašykite savo išgyvenimus ir atidėkite sąrašą į šalį, kol nuspręsite juos nagrinėti. Tuo metu šiek tiek atsikvėpsite.
Chroniškas nerimavimas gali priversti žmogų pasijusti bejėgį. Nes jis įsivaizduoja vis daugiau problemų (jei nutiks tai, tuomet nutiks tai, o tada jau bus katastrofa), kol galiausiai pasiekia tokį tašką, kai iš tikrųjų jau negali visų išspręsti.
Pabandykite nuvyti šalin nerimą keliančias mintis tokiais klausimais: „Ar yra tokių įrodymų?”, „Ar taip gali nutikti, sprendžiant iš mano ankstesnės patirties?” ir pan.
Jeigu turite ką nors padaryti, vadinasi, visa, ko jums reikia, yra pasirengti, o ne nerimauti. Pavyzdžiui, jei jums teks kalbėti viešai, pasiruoškite intelektualiai (išstudijuodami medžiagą, kurią pateiksite auditorijai) ir emocionaliai (atsipalaiduodami, įsivaizduodami arba savitaigos būdu).
Tiek sprendžiant verslo reikalus, tiek auklėjant vaikus, tiek pašlijus santykiams, nerimas yra naudingas, bet tik kai jis konstruktyvus. Nerimaudami protingai, jūs sutaupote laiko, energijos, sumažinate emocinį diskomfortą ir turite daugiau galimybių priimti tinkamą sprendimą.
Ar esate linkęs nepagrįstai nerimauti?
Atsakę į šiuos klausimus „taip” arba „ne”, galėsite pasitikrinti, ar esate linkęs be priežasties nerimauti.
1. Vaikystėje jūs buvote baikštus ir drovus vaikas.
2. Kai buvote mažas, bijodavote likti vienas namuose (galbūt bijote ir dabar).
3. Jus kartais persekioja mintis, kad jums gali nutikti kas nors baisaus.
4. Jūs išsigąstate pamatę šunį ir krūpčiojate nuo griaustinio (arba taip būdavo vaikystėje).
5. Jūs dažnai jaučiate stiprų vidinį nerimą, kamuoja nelaimės nuojauta.
6. Jums baisu eiti į tamsų rūsį.
7. Dažnai sapnuojate baisius sapnus.
8. Jūsų vaizduotėje dažnai kyla negeros mintys, kai artimieji kur nors užtrunka.
9. Dažnai nerimaujate, kad tik ko nors neatsitiktų.
10. Labai sielojatės, kai artimieji išvyksta į komandiruotę arba atostogų.
11. Jūs bijote skristi lėktuvu arba važiuoti traukiniu.
Rezultatai
Kuo daugiau kartų atsakėte teigiamai, tuo didesnis yra jūsų emocinio elgesio disfunkcionalumas.
4 ir mažiau balų. Polinkio nemotyvuotai jaudintis nėra.
5-9 balai. Esate linkę nepagrįstai nerimauti.
10-12 balų. Nemotyvuotas nerimas labai ryškus. Jis tapo neatskiriamu jūsų elgesio bruožu. Jums vertėtų kreiptis į psichologą.