Skeptikams, teigiantiems, kad šiuolaikinis jaunimas pripažįsta tik materialines vertybes, reikėtų prikąsti liežuvį.
Rokiškio rajono Obelių miestelyje gyvena vienas visiškai netipiškas šiuolaikinis vaikinas.
25 metų Jonas Tavoras negeria, nerūko, neveltėdžiauja. Nesilanko šokiuose ar kitokiuose triukšminguose susibūrimuose.
Antrus metus Obelių lentpjūvėje plušantis vyras net negalvoja važiuoti laimės ieškoti į užsienį.
Po darbo J.Tavoras linksmybių neieško. Tačiau ir nenuobodžiauja. Jis savo iniciatyva be jokio atlygio ėmėsi tvarkyti obeliečių dažnai lankomas vietas: Kriaunos upės pakrantes ir miesto tvenkinį.
Laužą sukrovė kitiems
Obelių seniūnijos darbuotoja Aldona Žėkienė „Panevėžio rytui” pasakojo vieną rytą buvusi tiesiog pritrenkta Kriaunos pakrantėje radusi sukrautą didžiulę stirtą pilnų plastikinių šiukšlių maišų.
Netrukus paaiškėjo, kad šiukšles visame paupyje surinko J.Tavoras. Seniūnijai liko jas tik išgabenti.
Dar labiau obeliečius J.Tavoras nustebino Joninių išvakarėse.
Jaunas vyras nuo medžio nuolaužų, senų medgalių ir krūmų liekanų išvalė Kriaunos vagą ir visa, ką rado, sukrovė į didžiulį Joninių laužą.
„Sukrautą laužą radome susiruošę patys pasirūpinti būtinu Joninių nakties atributu, todėl labai nudžiugome, kad nebereikės vargti”, – J.Tavoro obeliečiams padarytą staigmeną prisiminė A.Žėkienė.
Seniūnijos darbuotoja tik apgailestavo, kad triukšmingų švenčių vengiantis jaunas vyras pats Joninių linksmybėse nedalyvavo.
Garsintis nenorėjo
Po darbo dienos lentpjūvėje, kurios vadovas „Panevėžio rytui” gyrė J.Tavoro darbštumą, jaunas vyras ir toliau nepaliauja tvarkęs Obelių miestelį.
Šiuo metu jis įnikęs į labai sunkų darbą – miestelio tvenkinio tvarkymą. Vyras jau surinko šiukšles, o dabar pjauna ir rauna pakrantes niokojančius senus krūmokšnius.
Paklaustas, kas jį paskatino tokiai šiais laikais nepopuliariai savanoriškai veiklai, mažakalbis ir kuklus J.Tavoras nebuvo linkęs girtis.
„Labai mėgstu gamtą, todėl netvarka ir akis badančios šiukšlės man nepatinka”, – savo užmojį gražinti miestelio aplinką „Panevėžio rytui” trumpai paaiškino viešumo vengiantis obelietis.
Klebonas žavisi
Iš daugiavaikės šešių vaikų šeimos kilęs J.Tavoras kiekvieną sekmadienį lankosi bažnyčioje ir ant kaklo nešioja aliuminį Švč. Mergelės Marijos medalikėlį, be kurio, sako, jaustųsi kaip nuogas.
Obelių parapijos klebonas Juozapas Kuodis prisipažino, kad parapijiečio elgesys jam kelia pagarbią nuostabą.
„Jis gal kiek uždarokas ir keistas tuo, kad neprisideda prie jaunimo linksmybių, nevartoja alkoholio ir nerūko. Iš kitų išsiskiria ir pamaldumu, kurį esu pastebėjęs jam besilankant bažnyčioje”, – sakė klebonas.
Draugę remia pinigais
Vyras gyvena kartu su savo pensininkais tėvais. Kiti jo broliai ir seserys gyvena savarankiškai, sukūrę šeimas.
8 klases Obelių vidurinėje mokykloje baigęs vaikinas kuria eiles, kurias buvo išspausdinęs ir parapijos leidžiamas laikraštėlis.
J.Tavoras „Panevėžio rytui” sakė širdies draugės neturintis, tačiau viena mergina, su kuria susipažino SMS žinutėmis, nuoširdžiai rūpinasi.
Vyras prasitarė, kad Molėtų rajone gyvenančiai ir vos vieną kartą matytai draugei jis nuolat siunčia dalį savo uždarbio.
Ėmėsi vadovauti skautams
„Panevėžio ryto” kalbinti Tavorų kaimynai sakė laikantys Joną pavyzdžiu savo vaikams. Nekalbus ir uždarokas vaikinas niekuomet neatsisako patalkinti ūkyje vargstantiems senyviems obeliečiams.
„Kai sužinojome, kad jis tvarko ir miestelį, apsidžiaugėme, kad šiais laikais dar yra tokių nesavanaudžių jaunų žmonių. Jonas savo darbu visuomenės labui tik patvirtino mūsų gerą nuomonę apie jį”, – sakė J.Tavoro kaimynė Zita Repšienė.
Obelių ateitininkų bendruomenės „Ateities vardan” vadovė Diana Končienė pasakojo taip pat pajutusi J.Tavoro geranoriškumą.
Pasak moters, pernai, kai susibūrė jaunieji ateitininkų skautai, nebuvo kas jiems vadovauja. Situaciją gelbėti ėmėsi neseniai iš karinės tarnybos grįžęs J.Tavoras.
Gamtą mėgstantis vyras jaunuosius skautus vesdavo į žygius, rodė gražiausius Obelių apylinkių kampelius, paukščius ir žvėris.
Šiais metais J.Tavoras skautams nebevadovauja, nes, anot D.Končienės, patyrė lentpjūvėje nugaros traumą.
„Nebegalėjome žiūrėti, kai jis su vaikais dirbo ir kentėdamas skausmą. Pagaliau atradome jam pamainą – kitą vadovą”, – pasakojo D.Končienė.
Supranta ne visi
Moteris sakė jaučianti, kad nesavanaudiškumu išsiskiriančio J.Tavoro gyvenimas kai kuriuos žmones verčia gūžčioti pečiais.
„Jiems sunku patikėti, kad kažkas gali nesavanaudiškai, be jokio atlyginimo rūpintis bendruomenės interesais. Tačiau tikiuosi, kad tas stebėjimasis – ne iš blogos valios, o iš kaimietiško noro turėti apkalbų objektą”, – teigė obelietė.