Vandens telkiniai ties kritine riba

Nors karščiausias vasaros mėnuo rugpjūtis tik prasidėjo, sausros padariniai jaučiami ne tik pasėlių plotuose, bet ir upėse, mariose, jūroje.

Jūrinių tyrimų centras nuo šių metų mėginius ima ne tik Baltijoje, Kuršių mariose, bet ir Žemaitijos regiono upėse bei ežeruose. Liepos viduryje ypač bloga situacija vidaus vandens telkiniuose susidarė ten, kur yra stovintis vanduo.

Ryškiausiai tai pajuto šilutiškiai, kai Šyšos upėje, uostelyje, pradėjo į paviršių kilti negyvos žuvys. Anot centro direktoriaus Algirdo Stankevičiaus, deguonies kiekis uostelio vandenyje siekė tik 0,2 miligramo. Tai jau kritinė riba. Ėmė dusti žuvys. Joms pūvant prasidėjo kitas nemalonus procesas – fosforo koncentracija vandenyje net penkis kartus viršijo leistiną kiekį. Toks reiškinys atsirado dėl aukštos oro iki 30 laipsnių ir 24-25 laipsnių vandens temperatūros bei stovinčio vandens.

Mariose dvoko nebuvo

Pakilus Kuršių marių vandens temperatūrai iki 24 laipsnių ir joms nusekus net 20 centimetrų buvo baiminamasi, kad masiškai ims žydėti dumbliai, dėl to susidarys deguonies badas, ims kristi žuvys. Laimei, Jūrinių tyrimų centro darbuotojų duomenimis, to neatsitiko. Marios žydėjo tik kai kuriose įlankėlėse, kur yra stovintis vanduo. Tačiau vyraujantys prietvakarių krypties vėjai dumblius išnešė iš marių.

Tik, kai papūtė stipresnis rytų krypties vėjas, Juodkrantės seniūnės Angelinos Stakauskienės teigimu, prie marių atsirado nendrių sąnašynai, jautėsi dvokas. Dabar jis dingo. Marių vandens paviršius, kaip paprastai būna rugpjūtį, dar nepažaliavo. Ties Juodkrante nepastebėta ir kritusių žuvų.

Į krantą metė siūlinius dumblius

Liepos pradžioje Melnragės ir net Palangos pliažai kai kuriose vietose buvo nukloti storu dumblių sluoksniu ir nemaloniai dvokė. Tačiau, A.Stankevičiaus teigimu, tai ne tie dumbliai, kurie masiškai žydi mariose ir jūros užutėkiuose rugpjūtį. Į pakrantę audra išmetė vadinamuosius siūlinius dumblius iš jūros gelmės, kur jie auga ant akmenų. Keičiantis vėjų ir srovių kryptims augalai atplyšta nuo akmenų ir išmetami į krantą. Jie, išskyrus skleidžiamą nemalonų kvapą, skirtingai nei melsvadumbliai, žmonių sveikatai nepavojingi.

Rugpjūtį paprastai jūros priekrantės vandenyse pasirodo ir rožiniai „žiedai” – medūzos. Jos gražios tik vandenyje, tačiau imti į rankas, anot mokslininko, nepatartina, nes gali nemaloniai nudilginti.

Kokios bus tolimesnės šios vasaros kaitros pasekmės, prognozuoti per anksti. Tačiau jau dabar aišku, kad mažieji upeliai beveik išdžiūvo, bet didžiosios upės, išskyrus Šyšą, deguonies stygiaus iki šiol nejautė. Nuo to, kokius orus dovanos rugpjūtis, priklausys tolimesni procesai ir pokyčiai upėse, ežeruose bei Kuršių mariose.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.