Karoliai ir bičių sparnai gimsta kluone

Savaitę liaudies amatų mokykloje praleidę moksleiviai parsiveš pačių pasigamintų papuošalų ir meno dirbinių

„Siūlyčiau pagalvoti apie kailį. Pavyzdžiui, siauromis juostelėmis sukarpykite popierių ir po to jį priklijuokite prie avies”, – popierinius gyvūnus kuriančioms mergaitėms patarė D. ir Z.Kalesinskų liaudies amatų mokyklos direktorius Zigmas Kalesinskas.

Šią savaitę mokykloje, įsikūrusioje Vilkijoje, veikė Vasaros dailės akademija. Trisdešimt dalyvių lipdė iš molio, vėlė iš vilnos ir kūrė skulptūras iš popieriaus. „Meno pažinimo, paieškų ir atradimų dirbtuvė sutelkė kūrybai labai skirtingo amžiaus vaikus ir jaunuolius”, – pasakojo Z.Kalesinskas.

Sunkiausia suteikti formą

Kauno Šančių vidurinės mokyklos septintokė Kotryna Žuklytė, gražindama popierinę avį, kalbėjo, kad jai labiausiai patiko tekstilės užsiėmimai. Jų metu pasidirbdino sau apyrankę, o keraminei bitei – sparnus.

„Iš vilnos vėlėm. Paimi tris sluoksnius vilnos, pili vandenį ir su muilu trini. Iki šiol nemokėjau velti”, – sakė moksleivė. O molis jai – ne naujiena. „Mama yra keramikė”, – teigė septintokė.

Ji norėtų iš vilnos pasigaminti karolius. „Namuose pasidarysiu, nes šią savaitę jau nelabai spėsiu”, – kalbėjo K.Žuklytė. „Per atostogas nieko neveikiau. Draugė pasakė apie šią akademiją ir susidomėjau. Kartais čia atvyksta mano močiutė”, – sakė moksleivė.

Vilkijos vidurinės mokyklos penktokas Žygintas Karalius akademijoje leidžia jau ketvirtą savo vasarą. Jam labiausiai patinka lipdyti iš molio. Tai jis išbandė dar darželyje.

Pats gražiausias berniuko darbas – vaza, kuriai nulipdyti prireikė pusantros dienos.

„Sunkiausia suteikti formą”, – pasakojo moksleivis ir rodė įrankius, kuriuos naudoja darbe: peiliuką, kočėlą, lentelę. Ko dar reikia? „Molio ir fantazijos”, – nusišypsojo Ž.Karalius.

Vaikams fantazijos netrūksta

Keramikos užsiėmimams vadovavusi Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto antrakursė, baigusi D. ir Z.Kalesinskų liaudies amatų mokyklą, Edita Baliukevičiūtė teigė, kad vaikams nei fantazijos, nei entuziazmo netrūksta.

Džiūstant molinėms bitėms, kurioms sparnai gaminami per tekstilės valandėles, Vilniaus „Žiburio” pradinės mokyklos ketvirtokė Agnė Vilčinskaitė bandė lipdyti kaktusą.

„Pradžia lengva, tik formą sunku suteikti. Man jau rankas skauda. Bet pagalbos prašau retai”, – sakė mergaitė, vis paklausdama vadovės, ar gerai jai sekasi. Agnė tikino, kad jai čia visi užsiėmimai patinka. Savaitės trukmės kūrybinėje stovykloje ji – jau trečią kartą. „Namuose nelabai yra ką veikti”, – kalbėjo A.Vilčinskaitė.

„Sekmadienį iškabinsime visą bičių spiečių – trisdešimt. Kiekvienas turės po savo bitę ir ją galės išsivežti namo”, – pasakojo Z.Kalesinskas. „Ne, mes su Andrium kartu vieną darėm”, – pertraukė direktorių vienas mažųjų lipdytojų.

Prisitrina pūsles

Atėjus į tekstilės dirbtuves, kurios įrengtos kluone, Z.Kalesinskas nusistebėjo, kodėl vaikai užsidarę duris. „Vėjas pučia ir nešioja vilną”, – aiškino dirbusios mergaitės.

„Čia labai patogu velti. Į pjuvenas susigeria visas vanduo ir nereikia klampoti per purvą. O žiemą šiame dvidešimtojo amžiaus pradžios kluone būna malkinė”, – pasakojo mokyklos vadovas, kaip išnaudoja turimas patalpas.

Pasak jo, per tas kelias valandas vaikai nuvargsta, bet dirbtuvėse vis tiek užsibūna gerokai ilgiau, nei numatyta. „Būna, kad po vėlimo išeina su pūslytėmis ant delnų”, – sakė direktorius.

Pildama vandenį ir trindama šlapią vilną Kulautuvos vidurinės mokyklos septintokė Raminta Svidinskaitė teigė, kad pūslių dar neprisitrynė, tik delnų oda nuo vandens susiraukšlėjo. Bet kokiu atveju mergaitė vėlimo neatsisakytų. „Negalvojau, kad bus taip įdomu. Labai patinka velti. Tikrai nenusivyliau”, – kalbėjo moksleivė.

Ji turi suvėlusi pakankamai karoliukų – dvidešimt, kad iš jų būtų galima suverti papuošalą. Tokio Raminta labiausiai norėjo.

„Vaikams trūksta teminių stovyklų. Tėvams irgi patogu, nes vaikai čia visą dieną – šešias valandas būna užimti. Visi suskirstyti į tris grupeles. Dvi valandas dirba vienoje dirbtuvėje, dvi valandas pietauja ir apsikeitę dirbtuvėmis dvi valandas vėl būna užimti. Čia ugdomi meniniai įgūdžiai ir saugomos tradicijos, pavyzdžiui, vėlimo. Kai kurie vaikai iki šiol nebuvo matę gyvos avies, o čia jie sužinojo apie jų veisles, vilnos karšimą, vėlimą”, – kalbėjo Z.Kalesinskas.