Nuo vakar iki liepos 23 d. Klaipėdos universiteto Centrinėje bibliotekoje (K.Donelaičio g. 4), K. Pemkaus bibliotekos fojė, galima pasigėrėti japono Hirošigės Ando peizažinių graviūrų ciklu „53 Tokaido trakto stotys”. Parodos pristatymas įvyks liepos 12 d., antradienį, 17 val.
Paskutinysis didis japonų medžio raižinių ukiyo-e meistras Hirošigė Ando (Hiroshige Ando (Utagawa) (1782 – 1856) gimė Edo mieste, smulkaus samurajaus šeimoje. Nuo 15 m. pradėjo dirbti mokiniu žymaus ukiyo-e meistro Utagawa Toyochiro dirbtuvėje. 16 m. tapo profesionaliu dailininku.
Hirošigės kūryba pirmiausia įdomi jautriai niuansuotu spalvų panaudojimu, kompozicinių sprendimų įvairove. Palyginti su kitais ukiyo-e meistrais, Hirošigė jautriau perteikia žmogų supančio gamtos pasaulio žavesį ir spalvingumą, įleisdamas į savo peizažus lietaus, rūko, minkšto sniego pusnių, brėkštančio ryto, nakties motyvų.
Kito garsaus ukiyo-e dailininko Katsuhika Hokusai (1760 – 1849) ir Hirošigės nuopelnu peizažas tapo vyraujančiu ukiyo-e graviūros žanru. Šių dviejų menininkų klasikinės graviūros korifėjų kūriniuose medžio raižinių menas pasiekė kulminaciją. Hirošigės kūryba darė tiesioginę įtaką to meto Europos dailės raidai. Dailininkai K. Mone, Rodenas, K. Pisaro, V. van Gogas laikė jį tikru impresionistu, daugelis jų kolekcionavo ukiyo-e darbus ir sėmėsi iš jų įkvėpimo ir kūrybinių naujovių.
Peizažinių graviūrų ciklas „53 Tokaido trakto stotys” – vienas iš dviejų svarbiausių darbų dailininko kūryboje. 1832 m. Hirošigė keliavo su oficialia procesija į Kiotą įteikti dovanų imperatoriaus dvarui. Tai buvo pirmoji jo kelionė Tokaido traktu, jungusiu šiogunato sostinę Edo ir imperatoriaus sostinę Kiotą.
Hirošigė, apimtas stiprių įspūdžių, piešė kiekvienos aplankytos vietovės eskizus, o sugrįžęs, spaudė raižinius, vaizduojančius stotis bei pradinį trakto „tašką” – Nihonbashi tiltą Edo mieste ir galutinę stotį – Sanjo Ohashi tiltą Kiote, iš viso 55 darbus.
Įvairiuose savo dvasia bei motyvais ciklo raižiniuose vaizduojami pakelės miestelių kasdienybė, vietiniai papročiai, keliauninkai, ir visa tai susipina su didingos gamtos – kalnų, upių, miškų – vaizdais.
Kurdamas šį ciklą, dailininkas pirmą kartą raižybos istorijoje efektingai panaudojo daugelį iš smulkiosios grafikos ir spontaniškų dailės mokyklų perimtų meninės išraiškos priemonių. Čia labai svarbi neįprastai jautri kontūrinio piešinio linija, sušvelninanti ankstesnei raižybai būdingą piešinio griežtumą ir formų atšiaurumą. Šis ciklas sulaukė didžiulio pasisekimo.
Visus metus po Lietuvą keliausianti kilnojama Hirošigės medžio raižinių paroda yra „2005 ES – Japonijos tautų mainų metų” programos Lietuvoje dalis.
Parodą galima pažiūrėti darbo dienomis nuo 10 iki 16 val.
„Vakarų eksprresas”