Nuo rudens žūklės sezono pradžios Baltijos žvejams dėl kiekvieno popieriaus nebereikės lakstyti į Vilnių. Reikalus padės tvarkyti Klaipėdoje įkurtas Žvejybos Baltijos jūroje departamentas.
Prityrę jūrininkai iš žvejybinių organizacijų tik traukė pečiais, kodėl 1994 metais skubotai Žuvininkystės departamentas iš Klaipėdos buvo danginamas į Vilnių. Niekas žvejų norų ir interesų nepaisė. Okeanine žūkle užsiimanti „Jūros” įmonė buvo pačiame bankroto įkarštyje. Aukcionuose už simbolinę kainą vienas po kito pardavinėjami laivai, grįžusios tų laivų įgulos reikalavo algų, o pinigų ir pardavus laivų vis nepakako. Tačiau departamentas Vilniuje, ne kiekvienas kelis metus algos negavęs darbuotojas galėjo ten nuvažiuoti teisybės ieškoti. Laikas parodė, kad ir žlugus „Jūrai” Klaipėda liko žvejų uostamiesčiu.
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare ne Vilniuje ar Kaune, o Klaipėdoje prie žvejų uostelio turėjo veikti Žuvininkystės departamento Žvejybos kontrolės Baltijos jūroje skyrius. Ne kur nors Marijampolėje ar Plungėje, o prie žvejų uostelio netrukus pradės veikti ir žuvų aukcionas. Atsižvelgiant į tas ir kitas aplinkybės šių metų birželį žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės įsakymu Klaipėdoje įkurtas Žvejybos Baltijos jūroje departamentas.
Ieško specialistų
Naujojo departamento direktoriui Vaclovui Petkui bene daugiausiai rūpesčių kelia Žuvų reguliavimo skyrius, tiksliau, būsimiems jo specialistams keliami aukšti reikalavimai. Be juridinių tarptautinės teisės žinių, šio skyriaus darbuotojai turi gerai mokėti ir anglų kalbą. Jie seks ir tvarkys žuvų Baltijos jūroje kvotas, rengs Europos Sąjungai skirtus dokumentus ir ataskaitas bei žvejams perduos iš Briuselio siunčiamą informaciją. Reikalui esant skyriaus specialistai skubiai vers į anglų kalbą arba iš jos svarbius raštus.
Stiprins kontrolės skyrių
Nors Žvejybos kontrolės Baltijos jūroje skyrius veikia, jam ateityje teks dar didesnis vaidmuo. Dabar jo specialistai tikrina, ar iš jūros grįžę žvejai tiksliai nurodo sugautų laimikių kiekius, ar verslinių žuvų dydis atitinka nustatytus reikalavimus. Skyriaus darbuotojų žinioje ir žvejybos įrangos kontrolė. Jie tikrina, ar tinklų akių dydžiai, kurie yra skirtingi gaudant menkes, strimeles, bretlingius, atitinka nustatytas normas. Anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai žuvys, ypač menkės, būdavo gaudomos mažesnio akių dydžio nei to reikalauja nustatytos normos tinklais.
Pradėjus veikti dabar statomai Žuvininkystės produktų aukciono bendrovei kontrolės skyriaus darbuotojams prisidės dar daugiau darbų. Bus sekama, ar aukcionuose sandoriai ir pardavimo operacijos atliekami skaidriai. Žemės ūkio ministerijos įsteigtos žuvų aukciono bendrovės darbas specifinis, tad jį atidžiai turės sekti valstybės „akis” – žvejybos kontrolės skyrius.
Prižiūrės ir laboratoriją
Jau daugiau nei 10 metų Kopgalyje veikianti Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Žuvininkystės tyrimų laboratorija irgi netrukus keis savo statusą. Ji pertvarkomą į viešąją įstaigą, kuri tyrimų programą derins su Klaipėdoje nuo liepos pradžios veikiančiu Žvejybos Baltijos jūroje departamentu.
Laboratorijos paskirtis, kaip ir iki šiol, liks ta pati: stebėti žuvų išteklių Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje būklę, tirti, kokio amžiaus žuvys, ypač menkės, patenka į žvejų tinklus, ar jos subrendusios, ar tinkluose neatsiduria dar nespėjusios nė karto išneršti. Laboratorija, kaip ir anksčiau, minėtų tyrimų ataskaitas siųs į Briuselį, kad iš mokslininkų surinktų duomenų būtų galima spręsti apie Baltijos žuvų, ypač menkių, būklę skirstant žvejybos kvotas šalims ES narėms.
Pateiktos naujausios mokslininkų rekomendacijos yra ne žvejų naudai. Siūloma menkių žvejybą Baltijoje dar labiau riboti, kad būtų išsaugoti jų telkiniai. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Drausti paprasčiausia, bet žvejyba iš kartos į kartą verčiasi daugybė prie jūros gyvenančių žmonių. Uždraudus žvejybą kiltų socialinė problema, daugelis žvejų šeimų liktų be pragyvenimo šaltinio.
Naujasis departamentas tiesiogiai žvejams kvotų nepadidins, nesudarys kažkokių ypatingų lengvatinių sąlygų, tačiau, anot V. Petkaus, bus arčiau žmonių ir sieks, kad tiek žvejybos, tiek prekybos žuvimi procesai būtų kuo skaidresni. Nuo to irgi nemaža dalimi priklauso, ar Baltijoje dar turės ką žvejoti ateinančios kartos.