Ilgai lauktos atostogos ne visada suteikia džiaugsmą
Vis spartėjantis gyvenimo tempas neretai nepalieka laiko nuoširdžiau pasidomėti artimo žmogaus lūkesčiais ir norais. Teisinamės laiko stoka, darbo specifika, kuri kaip kempinė sugeria beveik visą energiją. Daug vilčių žmonės teikia atostogoms galvodami, kad šiuo laiku išsispręs visos problemos.
Krizių aštrinimo metas
Kaunietė Zita M., pasiūliusi šią temą, pasakojo, kad dukters šeimoje laukianti santykių pagerėjimo. „Seniai pastebėjau, kad Solveiga nėra labai laiminga, nors viską stengiasi nuo manęs ir kitų namiškių kruopščiai slėpti. Tačiau net per trumpus apsilankymus tėvų namuose jaunieji nesugebėdavo nuglaistyti aštrių bendravimo kampų – pačiu netikėčiausiu momentu įsiplieksdavo sunkiai tramdomos nesantaikos kibirkštys. Labai nudžiugau išgirdusi naujieną, kad šią vasarą duktė su vyru kartu atostogaus užsienio kurorte. Maniau, kad gyvenimas be buitinių rūpesčių ir nuostabi gamta ilgam sutvirtins šeimos gerovės saitus. Deja, mano lūkesčiai nuėjo, kaip sakoma, šuniui ant uodegos. Neseniai po atostogų kelionės sugrįžę mano artimieji atrodė dar labiau vienas nuo kito nutolę, o vidinė įtampa nė kiek nesumažėjusi. Iki šiol suku galvą, kodėl taip įvyko, o tiksliau, kodėl neįvyko taip laukti malonūs pasikeitimai”, – rūpesčiu dalijasi ši kaunietė.
Nuo seno sakoma, kad, norėdamas išbandyti sau artimą žmogų, išvyk su juo į turistinį žygį, pasižiūrėk iš šono, kaip išrinktasis ar išrinktoji elgiasi nestandartinėse situacijose. Gyvenimo praktika įkyriai perša mintį, kad neretai tenka nusivilti, nes artimas žmogus neišlaiko net menko išbandymo. Pavyzdžiui, keikia visą pasaulį ir savo gyvenimo draugę ar draugą, kai su sunkia kuprine tenka kopti į kalną, pamiršta, kad toks maršrutas buvo suderintas iš anksto.
Gyvenimas vis patvirtina psichologų tezę, kad net besimėgaudami gražia gamta šeimos patiria santykių krizę.
Laisvos erdvės limitai
Kartais sunkoka išvengti ginčų net tada, kai atostogos iš anksto aptartos ir suplanuotos, rodos, buvo atsižvelgta į visų šeimos narių pageidavimus. Beje, jas sklandžiai suplanuoti taip pat ne visada gerai sekasi. Šeimos santykių tyrinėtojai tvirtina, kad moterys dažniausiai nemoka tiesiai šviesiai išreikšti savo norų. Vietoj to, kad, pavyzdžiui, pasakytų, jog norėtų nuvažiuoti į Austrijos alpes, suka aplinkui: „Neseniai mačiau puikų pasiūlymą praleisti atostogas kalnų kurorte” ir įdėmiai stebi, kaip vyras reaguos į tokią užuominą. O vyrai dažniausiai gerai supranta tik aiškias formuluotes. Net pamatę labai susikrimtusią žmoną ir paklausę, kas atsitiko, vos tik išgirdę arogantišką atsakymą , kad „viskas garai”, taip ir supranta, nors, atidžiau pažvelgus, matosi akivaizdi netiesa. Moterys kur kas labiau moka skaityti vyrų mintis, todėl joms būna aiškios net menkiausios užuominos, kurios „storaodžiams” vyrams – nė motais.
Ilgus dešimtmečius poroje gyvenę sutuoktiniai beveik vienu balsu tvirtina, kad bendrame gyvenime svarbiausia pakantumas. O mūsų laikų poroms dėl menkniekių kivirčai kyla net atostogų metu. Štai vyras be proto mėgsta ilgai žiūrėti futbolo rungtynes. Kas suskaičiavo, kiek nesantarvės šeimose sukėlė visą mėnesį Vokietijoje vykęs pasaulio futbolo čempionatas? Ypač kai žmona alergiška „pulkui vyrų, beprasmiškai bėgiojančių po futbolo aikštę”. O jį galbūt labai erzina, kai ji be galo ilgai kalbasi telefonu. Bematant išgirsi vos ne isterišką šauksmą, kad „ir vėl neišsimokėsime telefono sąskaitų”.
Ne paskutinę vietą atostogų nesantaikos grandinėje užima pavydas, kuriam tokiu metu pasireikšti progų būna daugiau. Kai visąlaik, tarsi susiklijavus būni kartu, savaime atsiranda psichologinė įtampa. Specialistai pavydą vertina kaip pavojingą mišinį negatyvių jausmų. Net nekalti vyro pokštavimai su simpatiška restorano padavėja žmonai gali sukelti pavydą. Pavydus žmogus visuomet bijo, kad kitas ar kita gali „nunešti” jų partnerį. Pavydūs žmonės yra mažiau pasitikintys savo jėgomis. Dėl pavydo nutolstama vienas nuo kito, nes pavyduolis vyras ar žmona yra nebeįdomūs, įkyrūs, o kartais net pavojingi. Ką tokiu atveju pataria specialistai? Ogi sutuoktiniui leisti tam tikrą laisvės limitą. Kur, jeigu ne per atostogas „sublizgėti” nekaltu flirtu, kuris sustiprina žmogiškąjį ego?
Konfliktų džiunglėse
Teoriškai lyg ir žinome, kad visur reikalinga tolerancija, pakantumas ir kompromisai. Tačiau argi visada nusileidžiame tam, kuris galbūt nori per dienų dienas drybsoti pajūrio smėlyje? Arba vėl. Nenorime reaguoti į partnerio užuominas, kad būtų gerai nueiti į kokį muziejų ar dalyvauti apylinkių apžiūros ekskursijose.
Dauguma sutuoktinių nori įteigti, kad jų niekas negali pakeisti. Ir tikrai: tyrimais nustatyta, kad yra nepalenkiamo charakterio žmonių. Be to, partneriai mėgsta vienas kitą paauklėti. Progų tam surasti nesunku: nuo „netinkamo” drabužių fasono iki „prastai” iškeptos kiaušinienės. Dar mėgstama pridurti: „Kodėl tu taip darai? Juk tai – nenormalu?” Psichologai tvirtina atvirkščiai, nes jeigu kitas žmogus nusprendė, kad taip elgtis bus jam geriausia, tai ir yra normalu.
Kai kurie specialistai pataria barnio užuomazgoje užgniaužti impulsyvų atsakymą, giliai pakvėpuoti ir tik po to kalbėtis. Tokio elgesio esmė ta pati – vengti neapgalvotų veiksmų ir posakių. Daugelis barnių kyla natūraliai, nes susitinka skirtingo auklėjimo ir išsilavinimo žmonės, todėl išsiskiria ir jų požiūriai. Nesutarimų kyla ir dėl lyčių kovos. Pavyzdžiui, vyrai daugiau priekaištauja, kad moterys pernelyg juos nori kontroliuoti, o moterims nepatinka vyrų mažakalbystė, pernelyg didelis susidomėjimas darbu ar hobiu, jautrumo stoka.
👿