Birštono sporto ir sveikatingumo centras jau seniai laukia investicijų, nes dabar jo statiniai darko miestą ir bet kada gali pradėti byrėti
Kurortiniame mieste, šalia Nemuno pakrantės, stūkso didelis, per daugelį metų jau praradęs grožį pastatas. Jame įsikūręs Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) Birštono sporto ir sveikatingumo centras, kuris sovietmečiu buvo visos Sovietų Sąjungos irkluotojų treniruočių bazė.
Dabar, vasarą, čia dar treniruojasi studentai, sporto mokyklų auklėtiniai, o žiemą daugiausia apsigyvena statybininkai arba poilsiautojai. Birštono valdžia teigia, kad šis kompleksas dabar darko miestą.
Miesto valdžios atstovai mano, kad investicijos galėtų padaryti jį patraukliu objektu mėgstantiems aktyvų poilsį žmonėms, tačiau vizijos kol kas egzistuoja tik popieriuje ir neįtikina Europos Sąjungos (ES) lėšų skirstytojų.
Pastatas – jau avarinis
Birštono vicemeras Juozas Aleksandravičius pripažino, kad LKKA sporto ir sveikatingumo centras šiuo metu nepuošia miesto. „Kurortą pristatančiuose lankstinukuose, kataloguose jo plačiai nepristatome, nes girtis nėra kuo”, – kalbėjo vicemeras. Pastato fasadas yra aptriušęs, ne geresnis vaizdas ir viduje. „Dar metai, kiti ir seno statinio ims sienos byrėti, – mano J.Aleksandravičius. – Pagal tuometinių architektų sumanymą liko daug nenaudojamos erdvės, taip pat būtina renovuoti visas vidaus patalpas, šiltinti sienas, keisti langus, inžinerinius tinklus”.
Sporto centras pastatytas beveik prieš keturiasdešimt metų. Jis buvo skirtas treniruotis irkluotojų rinktinei prieš 1972-ųjų metų Miuncheno olimpines žaidynes. Čia ir vėliau atvažiuodavo sportininkai iš visos Sovietų Sąjungos.
2,6 tūkst. kv. metrų ploto buvusioje olimpinėje irklavimo bazėje išlikęs baseinas, kur žiemą kanojomis, baidarėmis kartais atvyksta pasitreniruoti sportininkai. Pastate yra 90 lovų bendrabutis. Irkluotojai Birštone jau pavasarį gali išplaukti į Nemuną, nes upės vingis daug anksčiau nei kiti telkiniai išsivaduoja iš ledų, taip pat čia nestipri vandens srovė.
Iki 2003 metų irklavimo bazė priklausė Kūno kultūros ir sporto departamentui, paskui ji perduota LKKA.
Įžvelgė komercinę naudą
LKKA infrastruktūros plėtros ir sporto reikalų prorektorius Ramutis Kairaitis pasakojo, kad aukštoji mokykla negali skirti lėšų pastato remontui. „Džiaugiamės, kad jo eksploatacijai uždirbame iš sporto mokyklų, kurių auklėtiniai čia treniruojasi ir gyvena vasarą, o žiemą bendrabučių patalpose miega Birštone dirbantys statybininkai”, – kalbėjo R.Kairaitis.
Savivaldybės administracija ir aukštoji mokykla pasirengusios skirti po 700 tūkst. litų ir 9 mln. litų prašė iš Europos Sąjungos fondų. Projekte numatyta ne tik renovuoti centro pastatą, bet šalia pastatyti ir krepšinio, treniruoklių salę. „Kompleksą galėtume skirti ne tik irklavimo, bet ir sveikatingumo ir fizinio aktyvumo, kineziterapijos studentams, jie galėtų bendrauti ir dirbti kartu su kurorto poilsiautojais, medikais, čia būtų atliekami ir moksliniai tyrimai”, – mano prorektorius.
Birštono vicemeras pridūrė, kad centre galėtų sportuoti aktyvų poilsį pasirinkę kurorto svečiai. „Šis kompleksas galėtų bendradarbiauti su Savivaldybės administracijos įsteigtu Sporto centru ir tapti dar vienu traukos objektu”, – mano vicemeras.
Tačiau Lietuvos centrinė projektų valdymo agentūra du kartus atmetė Birštono savivaldybės administracijos ir LKKA parengtą investicinį sporto ir sveikatingumo centro projektą. Vicemeras stebėjosi agentūros motyvais. „Jos darbuotojų teigimu, projektas Savivaldybės administracijai atneštų komercinę naudą, o socialinė nauda visuomenei būtų maža, – gūžčiojo pečiais J.Aleksandravičius. – Nematu nieko bloga, jei centras taptų populiarus ir papildytų Birštono miesto biudžetą”. Jis teigė, kad miesto ir aukštosios mokyklos vadovai dar kartą bandys laimėti ES finansavimą.
Domisi verslininkai
LKKA prorektorius R.Kairaitis minėjo, kad dar yra galimybė gauti lėšų iš valstybės arba verslininkų. „Verslu užsiimantys irklavimo sporto veteranai jaučia nostalgiją šiam centrui ir norėtų jį atgaivinti”, – teigė jis. Pasak prorektoriaus, jie norėtų čia įkurti pramoginio plaukiojimo po Nemuną bazę, nuomoti laivus, baidares, valtis. „Tai galėtų būti viešoji įstaiga arba kompleksą išnuomotume”, – kalbėjo R.Kairaitis. Komplekso patrauklumas padidės, kai šalia jo už ES lėšas greitai bus įrengta stacionari laivų prieplauka.