Nesugebėjusios rasti bendros kalbos su „Lietuvos paštu” Savivaldybės įmonės pasišovė atpratinti vartotojus nuo įprastos mokesčių mokėjimo tvarkos
Kauno savivaldybės bendrovių „Kauno vandenys” ir „Kauno švara” vadovai ragina gyventojus naudotis šiuolaikiniais atsiskaitymo už paslaugas būdais.
Jų įsitikinimu, sudarius sutartį su banku, nereikės nei stovėti eilėse, nei mokėti papildomų mokesčių.
Pigiausia – tiesioginiu debetu
„Kauno vandenų” generalinis direktorius Vilius Burokas spaudos konferencijoje teigė, kad kauniečiai turi keletą būdų atsiskaityti už vandenį.
„Patogiausia yra sudaryti tiesioginio debeto sutartis su bankais, kurie patys perveda pinigus iš vartotojų į mūsų sąskaitą. Esame pasirašę sutartis su „Hansabanku”, „Dnb Nord”, „Snoro”, „Sampo” bankais, baigiame susitarti su „SEB Vilniaus bankas”. Tokia galimybe naudojasi beveik 4 tūkst. mūsų vartotojų”, – pažymėjo jis. Norint sudaryti tiesioginio debeto sutartį, reikia kreiptis į minėtus bankus arba „Kauno vandenis”, taip pat reikia turėti arba atsidaryti sąskaitą banke.
Pasirinkus tiesioginio debeto būdą, „Kauno vandenims” reikėtų mokėti paskutinių metų mokėtų sumų vidurkį. „Metų gale bendrovės specialistai įvertintų, ar vartotojas sumokėjo per daug, ar per mažai, ir skirtumas būtų likviduotas. Kai kurie socialiai remtini asmenys mano, kad banko sąskaitoje nuolat turi būti daug pinigų, jeigu norima mokėti tiesioginiu debetu. Tačiau už vandenį jie moka po 9-11 litų per mėnesį”, – aiškino V.Burokas. Už pervedimą sumoka „Kauno vandenys”.
Trečdalis moka internetu
Kitas būdas – pervesti pinigus internetu. „Taip už paslaugas moka 32,6 proc. mūsų individualių klientų”, – sakė V.Burokas. Mokant internetu vartotojui reikia mokėti ir už pervedimą.
Už vandenį galima atsiskaityti ir „Kauno vandenų” kasoje. „Ji viena, bet netrukus atidarysime antrą”, – teigė V.Burokas. Vyksta derybos su „Vilniaus prekyba” dėl mokesčių mokėjimo prekybos centruose. Deramasi ir su „Kauno spauda” dėl tokios galimybės kioskuose. „Kauno spauda” pažadėjo, kad spalį bus techniškai pasirengusi. Dėl „Vilniaus prekybos” yra niuansų, kuriuos reikia išspręsti”, – aiškino V.Burokas.
„Kauno vandenų” vadovas pažymėjo, kad nuo šių metų birželio įstatymuose jau nėra įpareigojimo paslaugų teikėjams dengti mokesčių surinkimo išlaidas.
Nenori diskriminuoti kitų mokėtojų
„Kauno švaros” generalinis direktorius Petras Čiegis taip pat agitavo vartotojus naudotis šiuolaikiniais atsiskaitymo būdais. „Mokančiųjų internetu kiekvieną mėnesį padaugėja 3-4 procentais. Susimokėti galima ir trijose įmonės kasose, kuriose paprastai eilių nėra”, – sakė direktorius.
Už „Kauno švaros” paslaugas galima sumokėti ir „Lietuvos pašte”. Už vandenį – ne. Kaip teigė V.Burokas, paštas nesutinka pratęsti sutarties.
„Jie siūlo tokias sąlygas, su kuriomis negalime sutikti. Negalime skirti 0,5 mln. litų per metus, kad padengtume pašte mokančiųjų vartotojų išlaidas. Taip diskriminuotume kitus vartotojus, kurie patys susimoka už mokesčių įnešimą”, – teigė V.Burokas.
Teisių gynėjai kaltina paštą
Vartotojų teisių gynimo centro pirmininkas Paulius Mereckas mano, kad vartotojams kilo problemų, kai „Lietuvos paštas” pakėlė savo įkainius. „Vandens tiekimo įmonėms tai tapo per didele našta. Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos taryba išsakė savo nuomonę, kad pašto įkainių pakėlimas nebuvo ekonomiškai pagrįstas. Dėl to kenčia vartotojai, kurių teisės netiesiogiai pažeidžiamos”, – sakė P.Mereckas.
„Lietuvos pašto” Kauno 1-ojo pašto viršininkė Audrutė Stankienė teigė, kad į paštą atsiskaityti už paslaugas ateina daugiausia vyresnio amžiaus žmonės. „Tarp jų pensininkų yra 80-90 proc”, – sakė ji.
Viršininkė sakė, kad kasdien turi išklausyti dešimtis nepatenkintų žmonių skundų, kodėl pašte negalima atsiskaityti už vandenį. „Vyresni žmonės taip įpratę už viską susimokėti pašte, kad dažnai nenori girdėti apie kitus atsiskaitymo būdus”, – sakė A.Stankienė.