Vasara – iškylų gamtoje metas. Tačiau po puotos gamtoje neretai pajuntame pilvo skausmus, kitus negalavimus. „Laisvadieniai” domėjosi, kokį maistą geriausia rinktis ir kokius gėrimus gerti iškylaujant gamtoje.
Lietuvoje vasara gana trumpa, todėl žmonės stengiasi išnaudoti kiekvieną šiltą dieną. Tačiau nedera pamiršti, kad vasaros malonumus gali sugadinti netinkamai pasirinktas maistas ir gėrimai. Tai ypač aktualu mėgstantiesiems vasaros dienas leisti gamtoje.
Be šaltkrepšio – nė žingsnio
Medikai vienbalsiai tvirtina, kad važiuojant automobiliu savaitgaliui į gamtą, kur nebus civilizacijos patogumų, neverta vežtis daug įvairaus maisto. Jei šiltą vasaros dieną vešitės greitai gendančių maisto produktų, jie gali sugesti jau bevažiuojant. Tiesa, produktus galima apsaugoti sudėjus juos į specialius nešiojamuosius šaldytuvus arba šaltkrepšius.
„Karštą vasaros dieną ypač greitai genda visi pieno, mėsos ir žuvų produktai, kulinarijos gaminiai, daržovių mišrainės, tortai ir pyragaičiai. Taigi šiuos produktus važiuojant į gamtą patarčiau laikyti ne aukštesnėje kaip 8 laipsnių temperatūroje. Tačiau net tokiomis sąlygomis minėtų maisto produktų vartojimo laikas gana ribotas – vos 2-3 paros”, – sako Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė.
Maistą rinkitės atsargiai
Jei važiuodami į gamtą neturite šaldomojo krepšio, jokiu būdu neimkite greit gendančių produktų: pieno, grietinėlės, virtos ar keptos mėsos, dešrelių, faršo, karštai rūkytos žuvies, vištienos. Tokiu atveju iš pieno produktų geriau pasiimti kefyro ar rūgpienio, jogurto, fermentinio sūrio, šviežių plautų žalumynų. Tiesa, atvykus į gamtą ir neturint specialaus šaltkrepšio, šiuos produktus patartina suvartoti per 2-3 valandas.
Mėgstantiesiems iškylauti medikai karštą vasaros dieną pataria į kelionę pasiimti duonos, batono, šalto rūkymo dešros, kumpio, lašinių, kietai virtų kiaušinių, pomidorų, agurkų. Nepakeičiamas turistų maistas – sausainiai, džiūvėsiai, mėsos bei žuvų konservai. Be to, jei tai įmanoma, galima išsivirti gamtoje. Tinka kruopos, makaronai, įvairūs dribsniai, sausi pusryčiai, sojos produktai. „Į iškylą siūlyčiau pasiimti ir šokolado plytelę, razinų bei riešutų. Šie gardėsiai nedaug vietos užima. Tiesa, nepamirškite razinų gerai nuplauti, o prieš valgant žemės riešutus įsitikinkite, kad nesate jiems alergiški. Net nuo vieno riešuto alergiški žmonės gali staigiai mirti”, – perspėja gydytoja O.Ivanauskienė.
Mikrobų pavojus
Vykstantiesiems iškylauti medikai pataria griežtai laikytis minėtų reikalavimų. Bet koks pasenęs ar sugedęs maistas yra nuodai. Tačiau ir iš pažiūros šviežias, geros išvaizdos produktas gali būti pavojingas, jei į jį pateko mikrobų, sukeliančių dizenteriją, salmoneliozę, apsinuodijimą.
Medikai įspėja, kad užkrėsto mikrobais maisto ne specialistui atskirti neįmanoma, nes nepakinta nei maisto išvaizda, nei skonis. Apsaugoti maistą nuo mikrobų galima tik laikantis tam tikrų reikalavimų, o tiksliau – tinkamai jį laikyti.
„Palankiausia temperatūra mikrobams daugintis yra 37 laipsniai karščio, bet tam tikrais atvejais pakanka ir kambario temperatūros. Tokiomis sąlygomis mikrobai dauginasi gana greitai, ir jau po 2-4 valandų jų pakanka, kad žmogus susirgtų. Be to, gamtoje tiesiog būtina maistą laikyti uždarame inde ir saugoti nuo graužikų, vabzdžių bei kitų gyvūnų”, – perspėja KVSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja.
Venkite stipraus alkoholio
Dauguma iškylautojų poilsio gamtoje neįsivaizduoja be alkoholinių gėrimų – vieni silpnesnių, kiti stipresnių. Nors bet kokios koncentracijos alkoholis kenkia žmogaus sveikatai, karštą vasaros dieną ypač reikėtų vengti stipriųjų: degtinės, brendžio, konjako. Vartojant šiuos gėrimus karštą vasaros dieną žmogus, netekęs daug skysčių, gali netikėtai nualpti, o nualpęs dar ir saulės smūgį gauti. Taigi jei iškyloje negalite apsieiti be alkoholio, medikai iš dviejų blogybių pataria rinktis mažiausią – silpnuosius alkoholinius gėrimus.
„Kaitinant saulei degtinės gerti tikrai nerekomenduoju. Jeigu labai norisi, geriau atsigaivinti alumi arba vynu. Žinoma, būtina jausti ribą, nes vėliau pasekmės gali būti iš tiesų labai liūdnos. Be to, vartodami alkoholį nepamirškite gerti ir vandens ar gaiviųjų gėrimų”, – pataria Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro viršininkė Ramunė Rutkauskaitė.
Iškylaujant gamtoje visada reikia turėti natūralaus geriamojo arba mineralinio vandens. Karštą vasaros dieną rekomenduojama išgerti bent pusantro litro skysčių. Troškulį gerai malšina rūgščios citrinos arba iš jų pagamintos natūralios sultys.
Gydytojai griežtai nepataria gamtoje gerti upės ar ežero vandens. Pavojingas ir nežinomo šulinio vanduo. Verta priminti, kad trečdalis Lietuvos šulinių užteršti bakteriologiškai, o nitratais – net pusė. Geriau prieš vykstant iškylauti į automobilio bagažinę įsimesti 5-10 litrų butelį geriamojo vandens.