Bangaldešo lietuviams – Valdovų rūmų menę?

Kol istorijos ir meno ekspertai visoje Europoje ieško unikalių vertybių atkuriamų Valdovų rūmų interjerams, sukruto ir užsienio lietuviai, siekiantys, kad jų idėjoms bei veiklai įamžinti rūmuose būtų surasta vietos

Kiek atkuriamuose Valdovų rūmuose bus menių, dar negali pasakyti net Vilniaus pilių direkcijos ir Valdovų rūmų statybos vadovas Saulius Andrašūnas. Lietuvos dailės muziejaus (LDM) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų skyriaus vedėjas daktaras Vydas Dolinskas mano, kad rūmuose bus 17 salių. Valdovų rūmų paramos fondo valdybos pirmininkas Edmundas Kulikauskas tiki, kad bus 20 menių. Penkias iš jų, anot pirmininko, reikia skirti Lietuvos valstybingumo atkūrimo ekspozicijai – nuo 1795 metų, kai buvo sunaikinta Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, iki šių dienų. Joje būtina pristatyti visus šalies ir užsienio lietuvius, kovojusius dėl Lietuvos. Juolab kad, kaip tikina Kulikauskas, didesnė dalis visų užsienio lietuvių suaukotų pinigų tebesaugoma užsienyje. Jie bus skirti JAV lietuvių menei Valdovų rūmuose įrengti. „Tik reikia susitarti su Romualdu Budriu, LDM direktoriumi, Valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų programos vadovu, kuriam atrodo, kad Valdovų rūmai turi būti rezidencija muziejus, atspindintis jų gyvavimą iki 1655 metų, – sakė Kulikauskas. – Jei susitarsime dėl menės, ateis ir pinigai”.

Nuopelnams įamžinti

Praėjusių metų rudenį kultūros ministras gavo laišką, pavadintą „Prašymas salės Lietuvos Valdovų rūmuose gavimo reikalu Pietų Amerikos lietuviams pagerbti”, kurį lietuvių patriotų vardu pasirašė Brazilijoje gyvenantis mūsų tautietis. Laiške rašoma: „Gerbiamasai Ministeri, iš JAV lietuvių sužinojome, kad šiuo laiku kaip tik dalinate sales valdovų rūmuose išeivių lietuviams patriotams pagerbti. Pasitarę nusprendėme nedelsiant kreiptis į Jus, kad ir mums, Pietų Amerikos šalių lietuviams, būtų išskirta Valdovų rūmuose didelė salė, kuria mes patys išdekoruotume mūsų šventais simboliais (organizacijų vėliavos, ženklai, lietuvybės pastatų, švenčių aprašai) ir vaizdais (piešiniai ir nuotraukos). Skubame Jums rašyti ir dėl to, kad vienas mūsų patriotų vyksta in Lietuvą ir Jums šį prašymą tiesiai ar laišku perduos, ir dėl to, kad girdėjom, jog atskirų šalių lietuviai skuba irgi rašyti Jums ir prašyti savo nuopelnų įamžinimui salių (girdėjom, kad ir Bangladešo lietuviai žada kreiptis ir prašyti Jūsų atskiros menės).

Mes visą gyvenimą giliai širdyse saugojom meilę savo Tėvynei, todėl norim, kad ne tik Šiaurės Amerikos patriotų veikla būtų pristatyta Lietuvos valdovų rūmuose, bet ir mūsų lietuvybės darbai, mūsų kančios ir pasišventimas Lietuvai”.

Tai vienas iš gausybės laiškų, atsiųstų aukščiausiems šalies vadovams dėl Valdovų rūmų menių. Jų savo ekspozicijai trokšta ir Lietuvos bajorų sąjunga, ir senovės baltų tikėjimo bendrija „Romuva”, siekianti patalpų apeigoms atlikti.

Apie aukurą, vaidilutes ir vaidilą Valdovų rūmuose rašo ir kunigas E.G. iš JAV, siūlantis už 20 žingsnių nuo sosto įrengti aukurą. Jį visą parą prižiūrėtų vaidilutės, o iš magnetofono „galingai sugriaudėjus”, prie aukuro pasirodytų barzdotas vaidila, pagerbtų Perkūną.

JAV lietuvių menė

2000 metais lietuvių išeivijos ir Lietuvos asmenybės Vilniuje įsteigė Valdovų rūmų paramos fondą. Nuo jo įkūrimo lėšas Valdovų rūmams atstatyti kaupia ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) fondas, vėliau įsteigtas Valdovų rūmų paramos komitetas JAV. Aktyviai veikia ir bendra Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisija. Ji praėjusių metų spalį išplatino rezoliuciją „Dėl Valdovų rūmų paskirties”, kurioje pageidauja, kad „rengiamame Valdovų rūmų interjero ir ekspozicijos projekte būtų pristatytas tremties, partizanų ir užsienio lietuvių gyvenimo indėlis į mūsų tautos istoriją, kultūrą, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir valstybingumo įtvirtinimą atskiroje menėje”.

Valdovų rūmų paramos komitetas JAV parengė „JAV lietuvių menės Lietuvos valdovų rūmuose įruošimo koncepciją”, jau yra šios menės planas. Matomiausioje vietoje numatytas „Laisvės varpas”, apsuptas Lietuvos, lietuvių organizacijų, JAV, NATO ir ES vėliavų. Ketinama eksponuoti okupuotos Lietuvos žemėlapį su rodyklėmis į Vakarus bei Rytus. Plakatai, laikraščių iškarpos, fotografijos, kiti dokumentai pasakotų apie pirmosios ir antrosios lietuvių emigracijos žmonių rūpestį dėl Lietuvos įvaizdžio gerinimo, jų veiklą laisvinant Lietuvą iš sovietinės okupacijos.

Patvirtinti metmenys

„Yra žmonių, kurie stato, kiti rūpinasi interjerais. JAV lietuviai puikiai reklamuoja vyksmą ir jiems pavyksta šiek tiek surinkti pinigų. Puiku, kai ir už išeivių surinktas lėšas Valdovų rūmams nuperkami įspūdingi gobelenai, kitos vertybės, tačiau kam ta JAV lietuvių menė? – stebėjosi žinoma visuomenės veikėja Beatričė Vasaris, po ilgų emigracijos metų vėl gyvenanti Lietuvoje. – Atrodo, kad JAV lietuviai nori tautos namų. Bet tada Valdovų rūmuose turėtų atsirasti vietos ir lenkams, rusams, žydams, karaimams ir visų kitų Lietuvoje gyvenančių tautų piliečiams, jų gyvenimui ir veiklai.”

Lietuvos kultūros ministerijos sekretorius Rolandas Kvietkauskas informavo, kad visus siūlymus dėl Valdovų rūmų nagrinėja Koordinacinė komisija, įsteigta 2001-aisiais, siekiant tinkamai įgyvendinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepciją. Kvietkauskas priminė, kad Koordinacinė komisija vadovaujasi Seimo 2000 metų įstatymu ir Vyriausybės 2001 metų nutarimu, kuriuose patvirtintos LDK valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos principinės nuostatos. 2002 metais LDM pavesta parengti ir įgyvendinti LDK valdovų rūmų interjerų atkūrimo ir pritaikymo reprezentacinėms, muziejinėms ir edukacinėms funkcijoms programos metmenis; 2003-iaisiais Koordinacinė komisija patvirtino LDM metmenis. „Tai esminiai dalykai, kurių privalu laikytis, o ne pagal staiga kilusiass idėjas kurti naujus planus,” – pabrėžė valstybės tarnautojas.

Du požiūriai

„Visiškai akivaizdu, kad nėra jokios problemos, tik skirtingas profesionalų ir mėgėjų požiūris į istoriją ir ekspoziciją, – kalbėjo Dolinskas. – Dėl rūmų atkūrimo idėjos buvo būtina visuomenės nuomonė, o už visus dabar atliekamus darbus atsakomybę prisiima profesionalai. Mes bendraujame su Lietuvos ir aukščiausio lygio Europos specialistais, studijuojame analogiškų ekspozicijų sudarymo patirtį, viską, kas gali apsaugoti nuo skubotų sprendimų ir klaidų. Smagu, kad mūsų veikla sulaukia palaikymo, mums pritaria ir išeivijos specialistai, tarp kurių yra Arizonos universiteto architektūros istorijos profesorius Kęstutis Paulius Žygas, JAV nacionalinio istorijos muziejaus Smithsonian vyriausiasis programų koordinatorius daktaras Ramūnas Kondratas”.

Vertybių daugėja

Dolinskas priminė, kad mūsų šalies istorijos pristatymas – šalia Valdovų rūmų esančio Lietuvos nacionalinio muziejaus priedermė. Ten kaupiami ir išeivijos istorijos rinkiniai.

Tačiau Kulikauskas sakė, kad dėl Lietuvos istorijos pateikimo Valdovų rūmuose reikia diskusijų, įdomių istorikų siūlymų. O ir pats mano, kad vieną menę galima būtų skirti Lietuvos teisynui, pavyzdiniam XVI amžiaus Europos dokumentui, pristatyti.

„Lietuvos istorijos ekspozicija – tai iššūkis, neeilinis darbas! – teigė Kulikauskas. – Norime sudaryti sąlygas kūrybingiems žmonėms pasireikšti rengiant ekspozicijas užuot leidę didelius pinigus užsienyje pirkdami eksponatus”.

Valdovų rūmų paramos fondo atstovas kažkodėl nepamena, kad 2005-aisiais yra suformuluoti LDK valdovų rūmų vėlyvosios gotikos, Renesanso ir ankstyvojo baroko interjerų atrankos kriterijai. Jais vadovaujantis ir perkamos unikalios vertybės.

Dolinskas džiaugėsi, kad šiuo metu, kai vyrauja mada kitokiam paveldui, ypač palankios sąlygos nebrangiai pirkti autentiškus, nerestauruotus, tačiau atsakingai ekspertų įvertintus LDK laikotarpio daiktus.

Nuo 2005 metų liepos 6-osios Taikomosios dailės muziejuje veikia Valdovų rūmų interjerams įsigytų, mūsų specialistų restauruotų istorinių vertybių paroda. Šių metų liepą ji papildyta per pastaruosius metus įsigytais daiktais.

Iki šių metų liepos 6 dienos nupirkta 123 istorinės vertybės. Tai baldai, gobelenai, tapybos, grafikos, dramblio kaulo, kiti dirbiniai.

114 kūrinių įsigyta iš biudžeto (apie 5 mln.litų) lėšų, o 5 gobelenai, paveikslas ir baldas nupirkti už Lietuvos visuomenės, išeivijos suaukotus ir Valdovų rūmų paramos fondo sukauptus (apie 1 mln. litų) pinigus. Gautos 2 vertingos dovanos. Tai reta XVI amžiaus graviūra, vaizduojanti Gardiną 1568 metais, sukurta Niurnberge pagal Žygimantui Augustui dirbusio dailininko piešinį. Graviūrą padovanojo Vilniuje gimęs, Vokietijoje gyvenantis mokslininkas, verslininkas ir kolekcininkas Tomaszas Niewodniczanskis. Monumentalią XVIII amžiaus pabaigos imperatoriaus Adriano vilos Tivolyje graviūrą, dedikuotą paskutiniajam Lietuvos ir Lenkijos valdovui Stanislovui Augustui Poniatovskiui, padovanojo žymus išeivijos kultūrininkas Valentinas Ramonis su žmona Lile.

36 bendruomenės

Kitą savaitę Vilniuje vyks PLB XII seimas, kuriame dalyvaus apie 170 delegatų iš 36 valstybių. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento direktoriaus pavaduotojos Violetos Raulynaitienės teigimu, dar nėra informacijos apie lietuvius ar mūsų tautiečių bendruomenę Bangladeše, tačiau, pavyzdžiui, žinoma, kad Naujojoje Zelandijoje gyvena apie 100 lietuvių. Galbūt vieną dieną sužinosime, kad ir jie pretenduoja į Valdovų rūmų menę.

Rugpjūčio 8-ąją PLB seimo programoje – JAV lietuvių bendruomenės tarybos, Valdovų rūmų paramos komiteto JAV pirmininkės ir Valdovų rūmų paramos fondo steigėjos Reginos Narušienės pranešimas „Valdovų rūmai”. Kaip LŽ teigė Kvietkauskas, per šią savaitę ir naujasis kultūros ministras Jonas Jučas ketina „susidėlioti” savo viziją dėl Valdovų rūmų. Jie, regis, bus vienas didžiausių ministro rūpesčių.