Vakar Alytuje SEB Vilniaus banko prezidento patarėja šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė susitikime su žurnalistais aptarė asmeninių finansų valdymą, poreikius ir galimybes šalies regionuose.
Dzūkai su savo pinigais elgiasi atsargiai
Pradėdamas pokalbį SEB Vilniaus banko ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas tvirtino, kad įvairių šalies regionų gyventojai asmeninius finansus valdo skirtingai.
Kaip sakė finansų ekspertė, beveik prieš dvejus metus pradėjusi analizuoti ir šeimos finansus, šią idėją bankas perėmė iš švedų, kur finansų institucijos ir bankai jaučia atsakomybę už visuomenės finansinį švietimą ir išprusimą. „Pirma reakcija pradėjus dirbti buvo tokia: koks čia dar finansinis švietimas, kai finansų trūksta. Duokite mums pinigų – mes žinosime, kur juos padėti”, – prisiminė šeimos finansų specialistė.
Per kelerius metus situacija iš esmės pasikeitė, nes ir tie gyventojai, kurių kišenių pinigai nedrasko, vis aktyviau domisi, ieško informacijos, kaip pelningiau ir moderniau investuoti turimus finansinius išteklius. SEB Vilniaus bankas jaučia poreikį šviesti savo esamus ir būsimus klientus, nes yra suinteresuotas, kad jie būtų turtingi.
Analizuodama ir tyrinėdama, kaip asmeninius finansus tvarko šeimos ir namų ūkiai Lietuvos regionuose, specialistė pastebėjo, kad „yra Vilnius ir yra kita Lietuva”. Asmeninius finansus aukštaičiai, žemaičiai, suvalkiečiai (dabar sūduviai) ir dzūkai tvarko pagal savo charakterio ypatybes.
„Klaipėdos regione gyvenantys žemaičiai yra linkę daugiau rizikuoti ir skolintis. Jų paskolų portfelis palyginti sunkesnis nei kitų regionų gyventojų. Marijampolės apskrities gyventojai patvirtina seną tiesą – jie yra taupiausi Lietuvos žmonės. Šiame regione vidutinis indėlis mūsų banke vienam gyventojui yra didžiausias šalyje. Na, o Dzūkijos gyventojai su savo finansais elgiasi labai atsargiai”, – kalbėjo J.Varanauskienė.
Šeimos finansų specialistė sakė, kad pastaraisiais metais šalies gyventojų išlaidos beveik dešimtadaliu viršijo pajamas. Šiemet ši negatyvi tendencija Vilniuje ir Kaune gerokai sumažėjo, bet Alytuje išlieka gana didelė. Specialistė atkreipė dėmesį, kad, nepaisant to, jog išlaidos viršija pajamas, gyventojų indėliai bankuose kasmet auga.
Turtingas yra ne tas, kuris daug turi…
Neseniai apklausus šalies gyventojus paaiškėjo: 70 proc. jų mano esą vidutiniokai, apie 27 proc. – kad skursta, 3 proc. didžiųjų miestų gyventojų įsitikinę gyvenantys aukščiau vidutinio lygio, o turtingų Lietuvoje nėra.
„Tad ką galėtume pavadinti turtingu?” – klausė žurnalistai. Tyrimų rezultatai kiek nustebino specialistus. Gyventojų, gaunančių mažas pajamas (400 litų per mėnesį vienam šeimos nariui) ir dideles pajamas (1100 litų vienam šeimos nariui per mėnesį) klausė, kiek pinigų dar reikia poreikiams patenkinti. „Ir gaunantieji didesnes, ir mažesnes pajamas atsakė, jog jiems papildomai reikėtų apie 100 litų kas mėnesį”, – sakė šeimos finansų ekspertė.
Dar 1911 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose išleisti asmeninių finansų valdymo vadovėliai apibrėžė kelis klasikinius kriterijus, kuriais remdamasis žmogus gali sėkmingai valdyti savo pinigus ir tapti turtingas.
Anot J.Varanauskienės, pirmas kriterijus – asmeninius finansus valdyti taip, kad didėtų pajamos ir turtas. Tačiau gyvenime dažnai atsitinka, kad didėjant pajamoms turtas nedidėja. Kodėl? Dažnai, daugėjant pajamų, daugėja ir išlaidų. Pajamas „suvalgo” ir infliacija.
Kitas kriterijus – racionalus vartojimas. Šiandien jaunimas dažniau linkęs išleisti vartojimui, tam net ima bankų paskolas. Pagal gyvenimo ir ciklo teoriją, jaunas žmogus savo gyvenimo pradžioje gali skolintis ir vartoti būsimų pajamų sąskaita. Mat vėliau jo kvalifikacija didėja, darbo jėgos vertė kyla, jis gauna didesnį darbo užmokestį ir nemažindamas vartojimo gali atidėti pinigų paskoloms grąžinti. Kiekvienam verta atsiminti, kad tuomet, kai asmens pajamos didžiausios, jis turi gyventi taip, kad užtektų finansų ne tik paskoloms grąžinti, bet ir sukaupti kapitalo laikui, kai, išėjus į pensiją ir nustojus dirbti, pajamos staiga ims mažėti. O taip atsitiks kiekvienam.
Dar vienas kriterijus – pasitenkinimas gyvenimo kokybe. Tyrimai užsienyje ir šalyje rodo, jog turtingas ne tas, kuris daug turi, o tas, kuriam užtenka. „Pasakyti, kad žmogus sugeba tinkamai tvarkyti savo finansus, reikia ne tuomet, kai jis daug uždirba, o tuomet, kai sulaukus pensijos jo gyvenimo kokybė nepablogėja”, – sakė šeimos finansų specialistė.
Naujas pajamas skirstė moderniau
Lietuvos namų ūkių finansinis turtas viršija 22 milijardus litų. Per pastaruosius dvejus metus bendras gyventojų finansinis turtas išaugo du kartus. Pasak J.Varanauskienės, turtas auga dėl naujų įplaukų, bet ne dėl kapitalo pajamų. Kol kas didžiausią finansinio turto dalį sudaro konservatyviai saugomas turtas.
Tačiau stebimos ir naujos tendencijos. SEB Vilniaus banko duomenimis, Alytaus apskrities gyventojai naujas savo santaupas pirmajame šių metų ketvirtyje skirstė moderniau: 50 proc. finansų buvo investuota į su akcijomis susijusias obligacijas, 21 proc. – terminuotieji indėliai, daugiau kaip penktadalis atiteko investiciniams fondams.
Rimvydas Buchas, SEB Vilniaus banko Alytaus filialo verslo ir privačių klientų direktorius, sakė, kad žmonės į banką vis dažniau kreipiasi ne tik norėdami pradėti naudotis viena ar kita paslauga, bet ir ieškodami specialisto patarimo finansų klausimais.
J.Varanauskienės teigimu, taupyti galima net ir gaunant mažas pajamas. Įrodyta, kad visuomet galima atidėti apie 10 proc. gaunamų pajamų. Tad turint atliekamų 100 litų verta eiti į banką ir tartis su specialistais, kaip juos pelningai investuoti. „Reikia, kad žmonės turėtų pakankamai informacijos ne tik apie elementarų išlaidų ir pajamų planavimą, bet ir apie naujausias investavimo priemones. Juk nežinojimas yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl nesinaudojama finansinėmis paslaugomis arba pasirenkami ne patys geriausi sprendimai”, – svarstė J.Varanauskienė.
Specialistų nuomone, mažėjant gimstamumui, augant emigracijai, ilgėjant gyvenimo trukmei ir brangstant sveikatos apsaugai, valstybei bus sunku užtikrinti pageidaujamas pajamas senstantiems savo piliečiams, tad kiekvienas privalo ir pats rūpintis savo ateitimi.