Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistai ragina gyventojus net ir trumpam nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų, patiems laikytis visų saugumo priemonių. Didelių karščių metu labai nusekus atviriems vandens telkiniams padidėja įvairių nelaimingų atsitikimų – nuskendimų, sunkių stuburo traumų, patirtų neatsargiai nardant, grėsmė.
Rizikuoti savo sveikata ir net gyvybe labiausiai linkę vaikai. Statistikos departamento duomenimis, nelaimingų atsitikimų metu miršta daugiau vaikų nei nuo visų ligų kartu sudėjus. Vaikams iki 14 metų amžiaus nuskendimai yra viena iš pagrindinių mirties nuo nelaimingų atsitikimų priežasčių.
Pastaraisiais metais smarkiai sumažėjo atsitiktinio paskendimo rodiklis 100 000 gyventojų: Kauno apskrityje nuo 9,7 (2002 m.) iki 4,9 (2004 m.), Lietuvoje nuo 12,4 (2002 m.) iki 8,9 (2004 m.) (Statistikos departamentas). Tačiau visuomenės sveikatos specialistų teigimu, laikantis saugumo priemonių galima išvengti dar daugiau beprasmių mirčių ir sunkių traumų.
Per 2001-2004 metus Kauno apskrityje nuskendo 213 gyventojų, iš jų 25 vaikai iki 14 metų amžiaus. Kauniečiai neteko 8 šio amžiaus vaikų (Statistikos departamentas). 2004 m. besimaudydami atviruose vandens telkiniuose paskendo 34 Kauno apskrities gyventojai (13 kauniečių), iš jų 5 vaikai iki 14 metų. Daugiausiai nuskendimų užregistruota 15-44 ir 45-64 metų amžiaus žmonių grupėse, devyni iš dešimties skenduolių – vyrai.
Pasak KVSC Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjos Astos Garmienės, labiausiai gyventojai turėtų prižiūrėti mažus vaikus, kurie gali nuskęsti net labai seklioje vietoje ir per labai trumpą laiką. Didelis pavojus nuskęsti tyko vyresnių, 10 – 14 metų be priežiūros paliktų vaikų, kurie pajutę daugiau laisvės linkę elgtis rizikingai, neapskaičiuoja savo jėgų ir nuplaukę per toli nepajėgia sugrįžti.
Pasak specialistų, svarbiausios nuskendimo priežastys yra besaikis alkoholio vartojimas, nemokėjimas plaukti, iškritimas iš valties (laivo), nuslydimas nuo akmens, tiltelio ar čiužinio, lažybos, aukšta vandens ir oro temperatūra, neatsargus nardymas tam nepritaikytose vietose, savižudybės.
Kad poilsis prie vandens besimaudantiems ir Jūsų vaikams būtų saugus, Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistai pataria:
– įkaitus saulėje, nešokti staiga į vandenį, o prieš tai juo apšlakstyti kūną;
– pavojinga nardyti nežinomoje vietoje, ypač drumstame vandenyje, nes susižalojus į dugne esančius daiktus galima patirti pavojingas stuburo traumas;
– išmokyti vaikus plaukti, tačiau neleisti maudytis (net gi su pripučiamu žaislu ar gelbėjimo liemene) vietose, kuriose gylis didesnis už ūgį;
– neleisti vaikams plaukioti ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų bei žaisti ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį (prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas);
– ypač pavojinga išdykauti, vaikščioti ar suptis valtyje, nes ji gali apvirsti;
– išmokyti vaiką, pamačius skęstantį draugą ar kitą asmenį, skubiai kviestis suaugusiųjų pagalbos, bet ne gelbėti jį pačiam;
– nesimaudyti apsisvaigus alkoholiniais gėrimais;
– nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kurioje maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai;
– neplaukti už plūdurų, nors ir gerai plaukiate;
– nesiartinti prie praplaukiančių laivų, nes srovė gali įtraukti po laivo sraigtais;
– pradėjus skęsti, įkvėpti kuo daugiau oro ir mojuoti rankomis (taip atkeipsite dėmesį);
– išmokti teikti pirmąją pagalbą;
– skęstant kitam žmogui norint atkreipti aplinkinių dėmesį, reikia šaukti. Po to tel. 112 iškviesti gelbėjimo tarnybas;
– ieškant pagalbos apsidairyti ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo priemonės (gelbėjimo rato, valties arba čiužinio), kuri neskęsta. Mėginkite skęstantįjį pasiekti lazda, stora medžio šaka arba numesti jam virvę. Įsidėmėkite, kad gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas.