Šunys sugeba suprasti du šimtus žodžių

Kiekvienas šeimininkas pasakytų, kad jį augintinis supranta iš pusės žodžio.

Šunys iš tiesų negali mąstyti, bet stebėdami tam tikrus dalykus jie kaupia savo patirtį ir įgyja būtinų žinių.

Mokslininkai įsitikinę, kad sukauptas šunų patyrimas sukelia tam tikras nuotaikas.

Zoopsichologų teigimu, šunų nuotaikos aiškiai matomos. Tereikia atidžiai įsižiūrėti į augintinio snukučio išraišką.

Leipcigo M.Plancko evoliucinės antropologijos instituto darbuotoja Julija Fišer tvirtina, kad šuo įstengia suprasti ne keletą dešimčių, o porą šimtų žodžių.

Būtent todėl šuns gabumus galima palyginti su vaiko, kuris mokosi naujų žodžių gebėjimais.

Šuo suvokia žodžius kaip trejų metų vaikas, tik kiek lėčiau. Keturkojai yra gerokai protingesni, nei įprasta manyti.

Šunų tyrinėtojai įsitikinę, kad augintiniai skirtingu lojimo tonu ir dažniu perduoda skirtingą informaciją.

Aukštu tonu loja, kai atskiriami nuo šeimininko, žemu, kai artėja svetimas žmogus arba suskamba durų skambutis. Dar kitaip šuo loja žaisdamas. Žaidimų įkarštyje keturkojų skalijimas netolygus ir skardus.

Tuo tarpu Rusijos mokslininkai šunų mylėtojus nustebino bene labiausiai. Jų teigimu, šunys loja su kiekvienam regionui būdingu akcentu. Galite tik įsivaizduoti šunis, lojančius aukštaitišku ar žemaitišku akcentu. Be jau minėtų sugebėjimų, vis bandoma ieškoti naujų.

Čia toliau pažengė Brazilijos mokslininkas Robertas Jangas, išbandęs 11 mišrūnų, kuriems demonstravo skanėstus.

Šunims buvo parodomas tam tikras skaičius skanėstų, po to šie būdavo uždengiami. Tada vėl paliekami kaip buvę arba pridedama naujų. Paaiškėjo, kad jei skanėstai lieka nepaliesti, šunys juos greitai suskaičiuoja, o jei jų papildomai pridedama ar atimama, šunų vertinimas užtrunka ilgiau.

Susidaro toks įspūdis, tarsi keturkojai iš naujo perskaičiuotų skanėstus ir pastebėtų, jog suma neatitinka to, ko jie tikėjosi. Apibendrindamas savo tyrimus R.Jangas primena, kad šunys kilo iš vilkų.

Žinant, kad šie turėjo gerai išvystytą smegenų dalį, tampa visai suprantama, kad matematinių sugebėjimų jiems prireikdavo norint sužinoti, kiek draugų ir priešų yra gaujoje.

Taip daroma prielaida, kad šunims, kaip ir vilkams, būdingos minėtos savybės.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Augintiniai su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.