Šešiasdešimties metų jubiliejų birželio viduryje atšventusi laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė” iki šiol dar negali pasigirti giliavandenėmis krantinėmis, tačiau išlieka konkurencinga ir net sugeba didinti krovos apimtis.
Nepaisant įvairių kliūčių, bendrovės vadovybė į ateitį žiūri optimistiškai. Tikimasi, kad bus laiku užbaigti 82-89 bei 105-106 krantinių rekonstrukcijos darbai, ir „Klaipėdos Smeltė” kitų metų pradžioje pradės eksploatuoti naują konteinerių terminalą. Dar po pusmečio turėtų pradėti veikti ir naujas šaldytos produkcijos terminalas.
Bendrovės vadovai viliasi, kad šiandien vyksiančiame Uosto plėtojimo tarybos posėdyje bus rasti ir priimti sprendimai, sudarysiantys lygiavertės konkurencijos sąlygas uoste, užtikrinsiantys tolygų investicijų paskirstymą ir griežtą investicinių planų terminų laikymąsi.
Geri rezultatai – komandos dėka
„Klaipėdos Smeltės” krova nuolat didėja. Pernai kompanija kartu su „Birių krovinių terminalu”, kurio 50 proc. akcijų priklauso „Klaipėdos Smeltei”, perkrovė 2,2 mln. tonų krovinių – 6,18 proc. daugiau nei 2003 metais. Šiemet sausio-gegužės mėnesiais įmonės krovos apimtys padidėjo 3,49 proc. iki 539,65 tūkst. tonų (be Birių krovinių terminalo krovos rezultatų). Atitinkamai gerėja ir bendrovės ekonominiai rodikliai. Šiemet per penkis mėnesius įmonės ikimokestinis pelnas padidėjo 6 kartus.
„Mūsų perkrauti kroviniai kol kas nesudaro didelės dalies uosto krovos, tačiau tai visiškai suprantama – tarp kompanijos nuomojamų krantinių giliavandenių dar nėra. Kadangi krantinė tėra tik hidrotechninis įrenginys, negarantuojantis krovos našumo, prie jos ir šalia esančiame uosto kanale turi būti atitinkamas akvatorijos gylis. Suplanuota, kad farvaterio gylis ties „Klaipėdos Smeltės” nuomojamomis krantinėmis bus 13 metrų, o gylis ties pačiomis krantinės sieks 12,5 metro.
Tokia situacija lemia visai kitokius našumo ir efektyvumo rezultatus – kol kas aptarnaujame mažesnius laivus, ant krantinių galime pastatyti tik 3-12 tonų keliančius kranus. Gilinimo darbai vyksta, tiesa, ne tokiu tempu, kaip mes norėtume. Nepaisant to, išliekame konkurencingi. Tai pavyksta pasiekti visų pirma ypač gerai suformuotos komandos dėka. Puikiai organizuotą komandinį darbą atlieka labai geri specialistai, dirbantys visose grandyse. Kiekvienas iš jų įdeda didžiules pastangas”, – sako „Klaipėdos Smeltės” generalinis direktorius Rimvydas Vaštakas.
Anot jo, kompanijos vadovybė darbuotojams skiria didžiulį dėmesį – nuolat organizuojami seminarai ir kursai.
„Tapome pirmąja uosto krovos kompanija, parengusia ir vykdančia įmonės dirbančiųjų mokymus, iš dalies finansuojamus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Mokomi įvairių lygių darbuotojai, pradedant aukščiausio rango vadovaujantį darbą dirbančiai žmonėmis ir baigiant darbininkais. Jie gauna žinių ir įgūdžių, susijusių ir su jų specialybe, ir bendrų, reikalingų kiekvienam darbuotojui”, – teigė R. Vaštakas.
Statys du terminalus
Nuo 1998-ųjų „Klaipėdos Smeltė” į plėtrą investavo beveik 67 mln. litų.
„Pasivaikščiojus bendrovės nuomojamomis krantinėmis, lyg ir būtų galima paklausti, kur tos investicijos buvo nukreiptos, nes yra tik keli specializuoti terminalai. Didžiąją investicijų dalį – 55 mln. litų – teko skirti kompanijos teritorijoje esančių pastatų išpirkimui ir nugriovimui. Jų vietoje buvo įrengtos naujos dangos, įsigyta krovos technikos”, – pasakojo generalinis direktorius.
Dabar pagrindinės bendrovės investicijos bus skirtos konteinerių ir šaldytos produkcijos terminalams statyti ant naujų 82-89 ir 105-106 krantinių, kurios atsiras užpylus dalį akvatorijos.
Anot R. Vaštako, į konteinerių ir šaldytuvų terminalų statybas, jeigu bus vykdomi krantinių statybų grafikai, dar šiemet bus investuota per 70 mln. litų.
Konteinerių terminale bus galima aptarnauti iki 3 tūkst. TEU (sąlyginių konteinerių) gabenančius laivus. Toks konteinerių terminalas bus stipri paspirtis Klaipėdos uostui nelengvoje konkurencinėje kovoje. Klaipėdos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad terminalas iškils tokioje uosto vietoje, kuri yra optimaliausia konteinerių krovai. Tikimasi, kad pirmaisiais darbo metais naujasis konteinerių terminalas krautų apie 20-50 tūkst. TEU.
„Mūsų tikslas nėra atimti krovinius iš dabar Klaipėdos uoste su konteineriais dirbančių kompanijų. Aišku, bus šioks toks persiskirstymas, bet mes norime pritraukti naujus srautus. Derimės su su įvairiomis didelėmis transatlantinėmis ir fiderinėmis linijomis, kurių atstovai labai pozityviai žiūri į mūsų projektus”, – sako R. Vaštakas.
Anot jo, dalį pinigų abiejų terminalų statybai kompanija jau yra rezervavusi, dėl likusios reikiamos sumos susitarta su bankais.
„Važinėjome po pasaulio uotus siekdami susipažinti su geriausiais sprendimais. Samdome patyrusius konsultantus. Jau pradėjome komplektuoti būsimas darbuotojų komandas, siunčiame jų atstovus susipažinti su užsienyje veikiančiais analogiškais terminalais”, – pasakojo generalinis direktorius.
Netrūksta nerimo
Anot R. Vaštako, bendrovė jau yra investavusi į projektavimo darbus, užsakė techniką konteinerių terminalui, rezervavo nemažas sumas statybinių medžiagų, kurios beveik kasdien brangsta, tiekimui.
„Dabar 82-89 krantinių statybų darbai atsiliekama nuo grafiko apie pusantro mėnesio ar net daugiau. Atrodytų, lyg galima tokį vėlavimą likviduoti, tačiau svarbiausia – krantinių betonavimo darbai. Jei jie nebus pradėti iki rugsėjo, tai atėjęs šalčiai gali sustabdyti statybas iki ateinančių metų pavasario. Tada mes, o tuo pačiu ir valstybė, neišvengtų didžiulių nuostolių”, – sako pašnekovas.
Žinia, 82-89 krantinių rekonstrukcijos darbai jau buvo užvilkinti dėl metus laiko trukusių teismo procesų tarp Uosto direkcijos ir krantinių rekonstrukcijos rangovo parinkimo konkurso nelaimėjusios bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika”.
„Klaipėdos Smeltės” vadovybę neramina situacija ir 105-106 krantinėse.
„Jei čia vėluos darbai, ir iki šios žiemos nebus suspėta sukalti polių, mes nespėsime išpilti pamatų, uždengti stogo šaldytuvo terminalui, tad žiemos metu negalėsime atlikti vidaus darbų”, – teigė R. Vaštakas.
Visgi jis teigė tikįs, kad krantinių statybų darbus atliekantys rangovai įvykdys savo įsipareigojimus ir konteinerių terminalas pradės veikti kitų metų pirmą ketvirtį, o šaldytų produktų – 2006-ųjų birželį.
Ateitis – moderni logistikos kompanija
Iki 2010 metų „Klaipėdos Smeltė” į strateginius bendrovės plėtros projektus ketina investuoti nuo 120 mln. iki 150 mln. litų. Investicijos bus skirtos tam, kad bendrovė taptų krovos kompanija, teikiančia visus logistinius sprendimus.
„Planuojame įkurti logistikos centrą. Jam geografiškai idealiai tinka „Klaipėdos Smeltės” ir greta esančios bendrovės „Progresas” teritorijos, – sakė R. Vaštakas.
Tolimesni bendrovės plėtros planai yra siejami su 90-100 krantinių rekonstrukcijomis, kurias yra numatyta atlikti iki 2009 metų. Numatoma, kad šalia šių krantinių atsiras dar keletas naujų terminalų, plėsis konteinerių terminalas.
Martynas Vainorius
„Vakarų ekspresas”