Vis didesnę įtaką ugdymo procesui daro informacinės ir komunikacinės technologijos. Šiandien uostamiesčio mokyklos įvairiais būdais siekia įsigyti modernių kompiuterių ir jau nebesidžiaugia, kaip prieš kelerius metus, jei kokia įmonė dovanoja naudotus.
Klaipėdos savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėja Laima Numgaudienė sako, kad šiandien mokyklose yra nemažai senos modifikacijos kompiuterių, kuriuos jau reikėtų utilizuoti. „Iš tiesų anksčiau džiaugdavomės, kai įstaigos – mokesčių inspekcija ar kitos – atiduodavo mokykloms senus kompiuterius, tačiau šiandien jie mums jau nebetinka. Technologijos sparčiai tobulėja, mokytojų kompiuterinis raštingumas stipriai išaugęs, vis dažniau kompiuterinės technologijos naudojamos ne tik informatikos pamokose”, – sakė ji.
Per praėjusius du metus daugiau nei 400 mokytojų dalyvavo ŠMM finansuojamuose kompiuterinio raštingumo kvalifikacijos tobulinimo kursuose, nemaža dalis pedagogų dirbti kompiuteriu mokėsi savarankiškai ar įvairiuose kituose kursuose.
Europos standartų nepasiekė
Uostamiesčio švietimo įstaigų kompiuterizavimas prasidėjo beveik prieš dešimtį metų, Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) skyrus visoms bendrojo lavinimo mokykloms po vieną IBM kompiuterį.
Planingas Klaipėdos mokyklų aprūpinimas kompiuteriais prasidėjo 2001-aisiais, Klaipėdos miesto strateginiame plėtros plane 2001-2010 metams numačius tikslą – diegti bendrojo lavinimo mokyklose „progresyvias mokymo technologijas, orientuotas į modernios išsilavinusios visuomenės ugdymą”. Įgyvendinti šiam tikslui Savivaldybės Švietimo skyrius parengė Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo Klaipėdos švietimo įstaigose programą 2003-2005 metams.
Pasak L. Numgaudienės, kol kas pasiekti Europos standartų, kad visose mokyklose dešimčiai mokinių tektų vienas kompiuteris, nepavyko, tačiau, pastebėjo ji, nuveikta nemažai. „Jeigu 2003 metais vienas kompiuteris teko 34 1-12 klasės mokiniams, tai 2005-aisiais – 22 vaikams. 9-12 klasėse 2003 metais vidutiniškai vienu kompiuteriu naudojosi 15, o šį pavasarį – 8 mokiniai”, – sakė Švietimo skyriaus vedėja.
Iš viso 2003 metais uostamiesčio savivaldybės švietimo įstaigose buvo 990 kompiuterių, 2005 metais – 1534.
Vis dėl to, vadovaujantis pernai metų rugsėjo mėnesio statistiniais duomenimis, Klaipėdoje ir Vilniuje, lyginant su kitais šalies miestais, vienu kompiuteriu kol kas naudojasi daugiausiai mokinių (santykis 22:1).
Nemokamu internetu naudosis visos mokyklos
L. Numgaudienė pasidžiaugė, kad šiandien bent po vieną ar du kompiuterius turi ir ikimokyklinės įstaigos, tačiau pripažino, kad kompiuterizuojamos jos buvo nepakankamai. „Ikimokyklinėse įstaigose kompiuteriai kol kas naudojami tik administravimui”, – sakė ji.
Visos bendrojo lavinimo mokyklos turi kompiuterinius daugialypės terpės projektorius, dauguma – po vieną ar du nešiojamuosius kompiuterius. Bet po vieną kompiuterį yra ir visų mokyklų bibliotekose, ne mažiau kaip po 4 – skaityklose.
Kompiuterių skaičius skirtingose mokyklose svyruoja nuo 19 („Verdenės” pagrindinė mokykla) iki 63 („Ąžuolyno” gimnazija). Stipriai skiriasi ir vienam kompiuteriui tenkantis mokinių skaičius. Štai Tauralaukio pagrindinėje mokykloje vienu kompiuteriu naudojasi 7 mokiniai, „Aitvaro” gimnazijoje – 9, o „Aukuro” vidurinėje bei „Verdenės” pagrindinėje mokyklose – net po 34 vaikus.
Visose uostamiesčio mokyklose veikia interneto ryšys: 64 įstaigos naudojasi komercinių interneto tiekėjų paslaugomis, o 40 švietimo įstaigų vykdant programą buvo prijungtos prie nemokamo nuolatinio internetinio ryšio (LITNET kompiuterių tinklo).
Prie LITNET kompiuterių tinklo planuojama prijungti ir likusias 50 švietimo įstaigų, 14 iš jų – dar šiais metais. Tai numatyta Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo uostamiesčio švietimo įstaigose 2006-2008 metais programoje, kurią miesto Taryba patvirtino praeitą savaitę.
„LITNET diegimo programa mokyklose buvo vykdoma šiek tiek lėčiau, nei planuota, nes pasirinkome, beje, turbūt vieninteliai šalyje, brangesnį ir modernesnį – optinių kabelių, o ne laidinio-radijo ryšio tinklą”, – sakė L. Numgaudienė.
Programoje numatyta iki 2008 metų išplėsti kompiuterinio LITNET tinklo perdavimo kanalus ir sujungti į bendrą švietimo įstaigų tinklą, taip pat – veiksmingiau taikyti informacines technologijas įvairių dalykų pamokose.
Tikimasi, kad įgyvendinus programą pagerės švietimo įstaigų valdymas, mokyklose bus įdiegtos modernizuotos intraneto (vidinio tinklo) sistemos, 1-12 klasėse mokinių ir kompiuterių santykis atitiks europinius standartus ir bus 10:1.
Laima Švedaitė
„Vakarų ekspresas”