Vilkyškių evangelikų-liuteronų bažnyčioje atiduota duoklė Vilko vaikų atminimui ir pagerbimui. Atidaryta pirmoji Lietuvoje išsamiai Vilko vaikų istoriją pasakojanti paroda „Prarastoji Rytų Prūsijos istorija: Vilko vaikų likimai”.
Antrojo pasaulinio karo ir likimo nuskriaustiems, bado iš Rytprūsių į Lietuvą atgintiems vokietukams, patyrusiems gilius gyvenimo sukrėtimus, vėliau pramintiems Vilko vaikais, pagerbti koncertą surengė įžymus lietuvių-vokiečių kilmės smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris.
Tiems Vilko vaikams, kuriems penktojo dešimtmečio pabaigoje pavyko išvykti į Vokietiją, sako: „Lietuviška duona jums išgelbėjo gyvybę”, tačiau ir dabar Lietuvoje gyvenantys buvę Rytprūsių gyventojai kalba kritiškiau: „Lietuviai mums davė pirmąjį duonos kąsnį, bet už tai mes turėjome sunkiai dirbti…”.
Parodos rengėjai – dr. Ruth Kibelka-Leiserowitz, dr. Silva Pocytė ir Ričardas Savickas, verslininkas, Pagėgių savivaldybės tarybos narys, Vilko vaikų namų įkūrėjas, kurio mama patyrė Vilko vaikų likimą.
Pasak R. Kibelkos-Leiserowitz, ikonografinę parodą apie Vilko vaikus surengti labai sudėtinga. Pokariu niekas nesifotografavo, vaikai buvo likę be šeimų, patiriamų negandų akivaizdoje saugoti šeimos nuotraukas, ypač mažiems išbadėjusiems vaikams, minčių nebuvo. Todėl kiekviena išlikusi nuotrauka Vilko vaikų istorijai – neįkainojama vertybė.
R. Savicko užsakymu vilkaviškietis menininkas Zenonas Skinkys išdrožė medinius angelus, laikančius iš lizdo iškritusį paukštelį. Pirmieji du angelai nutūpė į R. Kibelkos-Leiceriwizt ir Stasės Čarienės rankas.
Padėkos ir laimės angelais R. Savickas ketina apdovanoti tuos, kurie išgelbėjo Vilko vaikus nuo bado ir mirties, juos priglaudė, globojo, priėmė į savo šeimą ir užaugino kaip savo vaikus.
Šiandien žmonės, patyrę Vilko vaikų likimą, Lietuvoje susibūrę į „Edelveiso” bendriją. Jos vardu į susirinkusiuosius kreipėsi draugijos pirmininkė Luise-Quitsh-Kažukauskienė. Visų pasisakymai graudino susirinkusius, o Luizos – pravirkdė visus.
Ji sakė: „Namo rūsyje, pilname vandens, stovi metalinė lova, kurioje iš bado miršta moteris, šalia jos 6 metų mergaitė. Moteris sako: „Dukrele, eik į Lietuvą, tik ten tu išgyvensi”. Mergaitė, apsivijusi mamai kaklą, verkė niekur neisianti, norinti kartu numirti”. Toks buvo Luizos su mama atsisveikinimas …ir kelias į Lietuvą.
Šiandien tokio likimo žmonių Lietuvoje yra 102, kasmet jų vis mažiau. Daugelis jų tiesiog nenori prisiminti skaudžios vaikystės, kiti, atsikūrus Lietuvos nepriklausomybei, išvyko į Vokietiją.
Rudenį Mikytuose, prie kelio į Rytprūsius, arba tolyn į Lietuvą, duris atvers Vilko vaikų namai. Tai nebus tik muziejus – ketinama vykdyti švietėjišką veiklą, rengti parodas, koncertus, užsiimti leidybine veikla, kad būtų įamžinta istorija. Planuojama šiuose namuose Vilko vaikų tema sukaupti dailės kolekciją, įkurti interneto svetainę.