Daugiau nei metus kovoję su Klaipėdos savivaldybės administracija maršrutinių mikroautobusų vežėjai laimėjo kovą, tačiau dar nenurimo.
Vakar Klaipėdos apygardos teismas nutarė, kad Savivaldybė neteisėtai vertė smulkiuosius vežėjus vykdyti nuostatą „Vienas maršrutas – vienas vežėjas”.
Maža to, teismas nustatė, kad Savivaldybė privalo grąžinti buvusią padėtį, t.y. formaliai grįžti į 2000-uosius metus, kai vežėjų įmonės dar nebuvo sujungtos.
Savivaldybės atstovai, viešai nuogąstavę, kad teismui priėmus tokį sprendimą, visų šiuo metu maršrutinių taksi versle dirbančių susijungusių įmonių veikla turės būti nutraukta, nes visi perregistruoti leidimai praras savo galią, vakar nuo komentarų susilaikė.
„Genocidas nepavyko”
Vakar Klaipėdos apygardos teisme buvo paskelbta teisminio ginčo tarp Savivaldybės ir trijų vežėjų įmonių nutartis.
Pasak UAB „Aisčiai” savininkės Donatos Pakalniškienės, vežėjai siekė, kad įmonėms būtų grąžinti leidimai vežioti keleivius trimis maršrutais, kaip buvo iki tol, kol jų nesusijungė į vieną įmonę.
„Teismas patenkino mūsų prašymą. Vadinasi, durys atidarytos – visi kiti vežėjai taip pat gali kreiptis į Savivaldybę, kad atgautų leidimus anksčiau turėtiems maršrutams. O tokių Klaipėdoje yra per 120. Valdininkams nepavyko įvykdyti smulkiųjų vežėjų genocido”, – vakar džiaugėsi D. Pakalniškienė.
Nutarties galiojimo nebesustabdys
Savivaldybės atstovai tikino negalį nieko komentuoti, kol negaus teismo nutarties raštu.
„Tik tuomet pasitarę su juristais mes galėsi pasakyti, ar apskųsime šią nutartį, ar ne”, – tiek tegalėjo pasakyti Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Egidijus Prižgintas.
Pasak vežėjams atstovavusios advokatės Vidos Šeikienės, nepaisant to, ar Savivaldybė apskųs teismo nutartį, tai nesustabdys nutarties įsigaliojimo.
Pasak V. Šeikienės, tai, kad Savivaldybė elgėsi neteisėtai versdama smulkiuosius vežėjus burtis į stambias įmones ir perrašyti vieni kitiems senuosius leidimus, dar balandžio mėnesį buvo nustatęs ir Klaipėdos apylinkės teismas.
Tačiau vežėjams to buvo negana. Jie kreipėsi į Apygardos teismą, kad būtų atlikta restitucija – atstatyta buvusi padėtis.
Pasak V. Šeikienės, vakar Klaipėdos apygardos teismas įpareigojo Savivaldybę grąžinti vežėjams leidimus ir pratęsti sutartis ne mažiau nei 3 metams.
Kur leidimai?
„Savivaldybė senuosius leidimus privalėjo mums grąžinti dar iki birželio 1 dienos, nes patikrinimą atlikę Seimo kontrolieriai taip pat buvo nustatę, kad Savivaldybė elgėsi neteisėtai ir rekomendavo iki birželio 1 dienos grąžinti vežėjams senuosius leidimus. Tačiau Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė mums pareiškė, kad licencijų kortelės jau yra sunaikintos, tad grąžinti nebegali. O apie leidimus nutylėjo”, – pasakojo D. Pakalniškienė.
Savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėja Zita Žižytė stebėjosi, kodėl vežėjai leidimų reikalauja iš Savivaldybės, jei, pasak jos, jie yra pas kitus juridinius trečiuosius asmenis, kuriems vežėjai patys perregistravo leidimus.
„Labai paini situacija. Sunku komentuoti. Bet vežėjai iš Savivaldybės reikalauja to, ko ji neturi”, – stebėjosi Z. Žižytė.
Pasak advokatės V. Šeikienės, kalbama ne apie popierių, o apie sugrąžintą teisę verstis ta veikla. Pasak jos, tretieji asmenys jokių pretenzijų neturėjo ir sutiko, kad leidimai būtų grąžinti ankstesniems šeimininkams
„Tiesiog Savivaldybė, teismo sprendimu, privalės išrašyti vežėjams naujus leidimus, tačiau jame įrašyti senąjį jų turėtą numerį”, – išaiškino V. Šeikienė.
Nebėra kada dirbti
Nors ir buvo laimėtas teismo procesas, vežėjai sakė vis tiek negalės ramiai miegoti, nes nežino, ką dar gali sugalvoti valdininkai.
Pasak Klaipėdos miesto vežėjų mažaisiais mikroautobusais iniciatyvinės grupės nario Alfonso Katausko, smulkiųjų vežėjų ir valdininkų kova tikrai nesibaigė.
„Aš ir dar du vežėjai nepaklusome valdininkams – išsilaikėme iki pat šiol neatidavę leidimų. Tačiau kokį psichologinį terorą teko patirti. Su nepaklusniais vežėjais bandoma susidoroti visais įmanomais būdais – kontrolieriai bandė „pripaišyti” tariamų nusižengimų, kuriuos vėliau teismas atmetė. Be to, man yra patvirtintas specialus tvarkaraštis, žinoma, nepalankus ir žlugdantis mano verslą – pagal jį turiu važinėti tomis valandomis, kai miestas yra tuščias. O tuo pačiu maršrutu važinėjančiam stambiajam vežėjui jokio tvarkaraščio nėra sudaryta. Argi čia nebandymas susidoroti su smulkiuoju verslu?” – piktinosi A. Katauskas.
Jis sakė laimėjęs prieš Savivaldybę jau 5 teismus. „Tai kada man dirbti?” – klausė vežėjas.
Sunku buvo kontroliuoti
Vežėjų jungimasis į stambesnes įmones vyko nuo 2000 metų, kai buvo priimtas tai leidęs daryti tuometinės miesto Valdybos sprendimas.
2001 metų balandį miesto Tarybos patvirtintame uostamiesčio Strateginiame plane buvo numatyta, kad vieną viešojo transporto maršrutą turi aptarnauti vienas vežėjas. Toks tikslas buvo keliamas norint užtikrinti vežėjų paslaugų kontrolę, mat iki tol maršrutinių taksi sektoriuje visus maršrutus aptarnavo daugiau nei 500 individualių įmonių, tad esą jų visų sukontroliuoti buvo neįmanoma.
Savivaldybė nutarė, jog, norėdami laimėti naujus konkursus maršrutams aptarnauti, vežėjai turi jungtis, t.y. vieną maršrutą gali aptarnauti tik viena įmonė.
Būtent šiai miesto valdžios pozicijai ir pasipriešino kai kurie vežėjai. Jie teigia, kad vežėjai prievarta ir neteisėtai buvo verčiami jungtis į stambius ūkinius vienetus ir taip buvo žlugdomas jų verslas.
Edita Užkuraitė
„Vakarų ekspresas”