SEB Vilniaus banko specialistai imantiems būsto kreditus pataria rinktis fiksuotas palūkanas

Besitęsiant palūkanų normų augimo tendencijai, didžiausio Lietuvoje komercinio SEB Vilniaus banko specialistai imantiems būsto kreditus pataria daugiau dėmesio skirti palūkanų normos rizikos valdymui ir rinktis fiksuotas palūkanas. Prieš metus paėmusieji būsto kreditą su fiksuotomis palūkanomis jau įsitikina savo pasirinkimo nauda – jų mėnesio įmokos šiuo metu yra mažesnės nei pasirinkusiųjų kintamas palūkanas.

„Tai, kad fiksuotos palūkanos pasiteisina, įrodo pastarųjų vienų metų statistika”, – teigia SEB Vilniaus banko Verslo plėtros departamento vadovė Deimantė Bareikienė. Pavyzdžiui, prieš metus 200 tūkst. litų būsto kreditą fiksuotomis palūkanomis paėmę žmonės šių metų liepos pabaigoje mokėjo 1 004 litų kredito įmoką per mėnesį. Tuo tarpu tokią pačią sumą kintamomis palūkanomis pasiskolinę gyventojai, pakeitus kintamas palūkanas, jau turi mokėti daugiau – 1 024 litų įmoką. Abiem atvejais kreditai buvo paimti 25 metams, o įmokos mokamos anuiteto būdu.

Banko specialistai teigia, kad palūkanų fiksavimas daugeliui imančiųjų būsto kreditus aktualus ir dabar. „2005 metais dėl intensyvios bankų konkurencijos, Europos centrinio banko palūkanų mažinimo politikos ir nedidelės infliacijos būsto paskolų palūkanų normos buvo itin mažos. Tačiau šiemet dėl augančių bazinių palūkanų normų didėja ir būsto kreditų palūkanos – nuo metų pradžios jos padidėjo 0,4–0,5 procentinio punkto ir dabar yra apie 4 procentus. Kadangi finansų analitikai numato tolesnį bazinės palūkanų normos didėjimą, prognozuojama, kad būsto kreditai ateityje dar brangs”, – sako D. Bareikienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad fiksuotos palūkanos būtų naudingos pirmiausia tiems būsto kreditų naudotojams, kurių išlaidos, skirtos kreditui grąžinti, sudaro didelę pajamų dalį ir kurie nesitiki didesnių pajamų ateityje. „Tokiems žmonėms gali būti sunku vykdyti finansinius įsipareigojimus dėl netikėtų, nors ir nedidelių, išlaidų, todėl jiems svarbu iš anksto planuoti savo pinigines lėšas. Tai padaryti padeda fiksuotos palūkanos”, – teigia SEB Vilniaus banko Verslo plėtros departamento vadovė.

Kreditų su fiksuotomis palūkanomis dalis visame SEB Vilniaus banko kreditų portfelyje nors ir didėja, tačiau kol kas yra tik 6 procentai. Tuo tarpu tokiose euro zonos šalyse kaip Vokietija, Airija, Ispanija, Italija šis rodiklis svyruoja nuo 74 iki 94 procentų. Lietuvos būsto kreditų rinka yra palyginti jauna, ir tokios finansinės palūkanų normos rizikos valdymo priemonės kaip fiksuotos palūkanos dar tik pradeda populiarėti.

„SEB Vilniaus bankas, besirūpindamas gyventojų finansiniu saugumu, informuoja juos apie galimybes tinkamai valdyti finansinę riziką. Siekdami šių tikslų, šių metų kovo mėnesį pristatėme Saugų būsto kreditą. Paėmusieji šį kreditą gali pasirinkti jiems tinkamiausias priemones, padedančias valdyti ne tik palūkanų normų, bet ir kitokią riziką”, – sako D. Bareikienė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.