Policijos nesulaukę kaimiečiai ginasi patys

Nusikalstamumas kaime didėja, tačiau ne visur dirba apylinkės inspektoriai, nėra transporto, ryšio priemonių. Vyriausybės skiriamos lėšos panaudojamos, tačiau rezultatų nematyti. Lietuvos kaimo gyventojai, nesulaukdami pagerėjimo, buriasi į savigynos būrius, ir tik pavieniai politikai siekia išsiaiškinti, kodėl nevykdoma kaimo gyventojų saugumo programa.

Susirūpinęs dėl sunkių nusikaltimų daugėjimo kaime, Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narys Vidmantas Žiemelis kreipėsi į premjerą Algirdą Brazauską, prašydamas paaiškinti, kodėl nevykdoma dar 2003 metais Vyriausybės nutarimu patvirtinta kaimo gyvenamųjų vietovių saugumo programa.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys V. Žiemelis teiraujasi, ar bus pratęstas šios programos įvykdymo terminas ir ką numatoma daryti, kad dar 2003 metais Vyriausybės priimtas nutarimas, turėjęs pagerinti kaimo gyventojų saugumą, būtų kuo greičiau ir efektyviau įgyvendintas.

Saugumas – tik „popieriuje“

Nors šalyje, pagal statistinius duomenis, nusikalstamumas auga nežymiai, tačiau V. Žiemeliui nerimą kelia blogėjanti padėtis kaimo vietovėse, nes daugėja sunkių nusikaltimų, tarp jų ir nužudymų.

Parlamentaras atkreipia premjero dėmesį į tai, kad žmonės, gyvenantys kaimo vietovėse, o ypač vienkiemiuose, jaučiasi nesaugiai.

„Būtų labai apmaudu, jei ši programa taip ir liktų tik „popieriuje“. Pagrindinis jos tikslas buvo priartinti policiją prie kaimo žmonių. Tai galima paversti tikrove policijos pareigūnams suteikiant gyvenamą plotą aptarnaujamose teritorijose, transporto, mobiliojo ryšio priemones“, – „Vakarų ekspresui“ teigė Seimo narys.

Parlamentaras apgailestauja, kad jau įpusėjus 2005 metams, akivaizdu, jog ši programa nebus įvykdyta. „Tuo įsitikinau po pokalbio su Vidaus reikalų ministerijos atstovais. Programa įvykdyta tik keletu procentų… Ir man neaišku ar skiriamos lėšos pasiekia „adresatą“, – retoriškai nutyla konservatorius.

Skatina tik padėkos raštais

Kretingos rajono Jokūbavo kaimas šios programos įgyvendinimo nelaukė ir iniciatyvos ėmėsi pati. Netrukus po kaimo bendruomenės atsiradimo čia, laikantis atitinkamų reikalavimų, įsikūrė ir policijos rėmėjų grupė.

Anot policijos rėmėjų vadovo Algirdo Valužio, Jokūbavas visai netoli Klaipėdos miesto, šalia net dvi kolektyvinių sodų bendrijos. Todėl nutarta nelaukti, kol situacija taps grėsminga vietinių gyventojų saugumui, ir apsidrausta iš anksto.

Prieš dvejus metus A. Valužis bei penketas iniciatyvių kaimo vyrų nuvyko pas Kretingos rajono policijos komisariato komisaro pavaduotoją Vidmantą Kaklį. Komisaras Jokūbavo vyrų iniciatyvą palaikė, ir nuo tada ramybe šiame kaime rūpinasi ne atsakingos institucijos, o vietos gyventojai.

Vyrai klausė atitinkamus kursus, buvo tikrinimas jų teistumas, o po poros savaičių jiems buvo įteikti policijos rėmėjų pažymėjimai. Taip įsikūrė pirma ir vienintelė Kretingos rajone policijos rėmėjų grupė.

Vyrai pasijuto geriau, kai juos pasiekė specialios geltonos liemenės. „Policijos rėmėjų pažymėjimai tokio įspūdžio sustabdytiems pažeidėjams kaip liemenės nedarė“, – sako jų vadas.

Anot V. Kaklio, policijos komisariatas skatina panašias iniciatyvas. „Problema ta, kad paskatinti galime tik padėkos raštais. Nebeliko senų, draugovininkų laikų, tradicijų – atlyginimų priedų ar ilgesnių atostogų“,- apgailestauja pareigūnas.

Įgytas pasitikėjimas

Policijos rėmėjai savo naudą kaimo saugumui įrodė po vieno kraupaus įvykio. Buvo nužudytas senukas, jo namas padegtas. Prie įvykį tiriančių pareigūnų noriai prisijungė ir vietiniai policijos rėmėjai.

Pasak A. Valužio, netrukus iš kaimynės jis išgirdo apie įtartiną vyriškį, slankiojantį po kaimą, nakvojantį daržinėse. Apie tai pranešti policijos pareigūnams žmonės nebuvo linkę.

Kelias dienas policijos rėmėjai kiekvieną vakarą patruliavo Jokubave. Pagaliau vieną pavakarę Algirdas išgirdo žvangant stiklus. Paaiškėjo, jog nusikaltėlis bando įsilaužti į kaimynės namą. Kartu dviem jaunuoliais Jokūbavo aktyvistas jį sulaikė.

„Būta ir daugiau smulkių įvykių. Teko padėti surasti pavogtus gyvulius ir t.t. Pagyvenę aplinkinių kaimų žmonės ištikus nelaimei jau skambina tiesiai man“,- didžiuojasi vienoje žemės ūkio įmonėje sargu dirbantis vyras.

Nepatenkinti Seimo pirmininku

Kaimo apylinkės inspektorius gyvena už 4 kilometrų. Jam, anot policijos rėmėjų, trūksta lėšų automobilio kurui. „Kaip iš jo galima tikėtis efektyvios, skubios pagalbos?“,- užjaučia pareigūną Jokūbavo kaimo gyventojai.

Tačiau, pasak bendruomenės centro pirmininko Viktoro Kairio, taip pat priklausančio policijos rėmėjams, ir kitų jo bendraminčių, policijos rėmėjams nepakanka tik gerų norų – anot jų, būtina suteikti daugiau įgaliojimų.

„Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas po įvykių Raseinių rajone, kai žmonės buvo sukilę prieš siaučiančius chuliganus, tai žadėjo. Planuota, jog bus skiriama ir daugiau spec. priemonių. Deja, pažadai pažadais ir liko“,- nepatenkinti Jokūbavo kaimo vyrai.

Policijos rėmėjas negali sustabdyti girto automobilio vairuotojo. Vienintelis kelias užkardyti nusikaltimą – skambutis policijai. Jei tokį kelių eismo pažeidėją pastebi du trys policijos rėmėjai, galima surašyti raportą.

„Šios priemonės taikyti dar neteko, nes manome, jog tai – tik laiko gaišimas“, – apie mažas rėmėjų teises pasakoja vadas.

Policijos rėmėjai susikirstę po du kiekvieną šeštadienį vaikšto kaimo gatvelėmis. Tai, anot jų, efektyvi drausminanti priemonė ne tik kaimo gyventojams, bet pravažiuojantiems. Vyrai pastebi, kad vairuotojai jų išsigąsta ne mažiau nei kelių policijos patrulių.

Našta – patiems gyventojams

Telšių rajono savivaldos vietos veiklos grupės pirmininkas Vytautas Barsteiga taip pat sako, jog kaimo žmonių saugumas, be jų pačių, mažai kam rūpi.

„Saugumas tapo kiekvieno asmenininiu rūpesčiu. Kaime trūksta net elementarios saugumą garantuojančios struktūros – apylinkės inspektorių, tad žmonės imasi iniciatyvos patys – buriasi savigynos būriai“, – padėtį kaime pristato Telšių regiono atstovas.

Anot jo, į prašymus skirti apylinkės inspektorius atsakoma, jog būtina išsiugdyti savus žmones. Jaunimas nesirenka policininkų profesijos, tad ši našta ir užkraunama bendruomenėms.

Veiklos grupės pirmininkas sako, jog čia veikia keletas neoficialių savigynos grupių. Viena iš savo veiklą įteisinusių – Upynos seniūnijos savigynos būrys.

„Prieš rinkimus Seimo pirmininkas A. Paulauskas šiam būriui dovanojo specialias geltonas liemenes. Būta ir daugiau pažadų. Deja, kaip parodė laikas, tai buvo tik priešrinkiminis šou. Norint efektyvios veiklos, reikalinga ir parama“, – svarstė V. Barsteiga.

Ketveri metai be inspektoriaus

Upynos savigynos būrys, vadovaujamas Andriaus Norkūno, veikia jau ketverius metus. Gyventojai ėmėsi iniciatyvos praėjus pusmečiui po to, kai apylinkės inspektorius išėjo į pensiją, o naujas taip ir nepasirodė. „Laukėm pusmetį, daugėjo gyvulių vagysčių, tad pasitarę su vyrais nutarėme burtis“, – teigia vadas.

Apylinkės inspektoriaus Upyna ir dabar neturi, tačiau gyvulių vagysčių čia nebeliko. „Būryje – 24 policijos rėmėjai. Mūsų teisės, kai šalia nėra policijos pareigūno, labai menkos. Tačiau policijos rėmėjų buvimas veikia drausminančiai. Pasivaikščiojame, pašnekame su jaunimu ir kaime nėra jokio triukšmo“, – užtikrina A. Norkūnas.

Vadas pažymi, jog visi jo vadovaujami žmonės dirba be jokio atlygio. Aukojamas laikas, net nuosavi automobiliai. Praėjusiais metais Telšių savivaldybė skyrė 9 litus benzinui vienai budėjimo nakčiai.

„Ar daug kartų už tokią sumą miestelį apvažiuosi?“, – klausia vyras. Anot jo, šiemet lėšų skirta dar mažiau.

Žaneta Skersytė

„Vakarų ekspresas“

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.