Uždegus žalią šviesą papildomam savanoriškam sveikatos draudimui daugiau Lietuvos gyventojų galėtų gydytis privačiose gydymo įstaigose
Šeimos gydytojai gąsdina, kad greitai net pas labai sunkiai sergančius mažylius į namus nebevažiuos. Juos tėvai turės atvežti į polikliniką patys. Medikai motyvuoja, kad vizitai į namus ilgai užtrunka, brangiai kainuoja. Tėvus ima siaubas pagalvojus apie tai, kad su sergančiu vaiku teks stumdytis ilgose eilėse prie gydytojų kabinetų durų.
Ligoniai dairosi į privačias gydymo įstaigas, kuriose eilių nėra, o gydytojai pasirengę atvykti į namus bet kada, net ir naktį ar per šventes. Tačiau jų paslaugos įkandamos tik nedaugeliui. Šią naštą galėtų palengvinti savanoriškas sveikatos draudimas, deja, dėl valdininkų nerangumo jam iki šiol nesudarytos palankios sąlygos.
Rėmėsi savo patirtimi
Sostinėje veikia „Vaikų poliklinika jūsų namuose”, kurios gydytojai ligonius priima tik jų namuose 7 dienas per savaitę ir 24 valandas per parą. Ši privati iniciatyva kol kas Lietuvoje neturi analogų. Įkurti tokią polikliniką prieš trejus metus sugalvojo vilnietė vaikų psichiatrė Aurima Dilienė kartu su verslo partnere.
Moteris rėmėsi asmenine patirtimi, mat augina penkis vaikus ir puikiai žino, su kokiomis problemomis susiduria daugelis tėvų sunegalavus jų mažyliui. Kaip ir daugelis vaikų, jos atžalos, kurių amžius nuo 12 metų iki 9 mėnesių, dažnai serga. Jų mama patyrė, kad vaikiškos ligos neišvengiamos, bet įmanoma išmokti su jomis tvarkytis, jei tik sulauki profesionalios pagalbos laiku.
„Man gerai pažįstami pilni ligonių didelių valdiškų poliklinikų koridoriai. Tekdavo ilgai laukti eilėse, kol patekdavai į gydytojo kabinetą, nuo kitų vaikai užsikrėsdavo įvairiais virusais. Svetimoje aplinkoje jie išsigąsdavo, gydytojai negalėdavo jų gerai apžiūrėti. O ką reiškia tėvų nerimas, kai vaikas suserga savaitgaliais ar naktį. Kur tada ieškoti pagalbos, su kuo pasitarti, pasikonsultuoti?” – vardija bėdas pašnekovė.
Todėl ir kilo idėja sukurti polikliniką… ligonių namuose. Pasak A.Dilienės, nors daugelyje Europos šalių šeimos gydytojai ligonių namuose nelanko, net maži vaikai susirgę tėvų gabenami į jų klinikas, yra ir kitokių pavyzdžių. Ji poliklinikos namuose modelį nusižiūrėjo Prancūzijoje, kur tokia paslauga gana populiari.
„Tai, kad vaikas serga, normalu, taip formuojasi jo imunitetas. Tai stengiamės paaiškinti mažųjų pacientų tėveliams, nes kai jie tai suvokia, nebe taip nerimauja, vos kiek atžalai sunegalavus”, – samprotauja gydytoja. „Vaikų poliklinikoje jūsų namuose” dirba tik vaikų ligų specialistai – vaikų neurologas, kardiologas, alergologas, chirurgas, gastroenterologas, dietologas, psichiatras, pediatrai. Daugelis tėvų jais pasitiki labiau nei šeimos gydytojais.
Alternatyva ligoninei
Poliklinika namuose ypač patogi žmonėms, kurie gyvena toliau nuo miesto centro, priemiesčiuose. Šios gydymo įstaigos medikai važiuoja pas ligonius į namus, net jei jie gyvena už 15 ar 20 kilometrų nuo sostinės. Mamai, kuri viena namuose su mažu karščiuojančiu, sunkiai negaluojančiu vaikeliu, tai – didžiulė pagalba.
„Pastebiu, kad daugeliu atveju vykti į namus net neprireikia, pakanka išsklaidyti tėvų baimę. Pavyzdžiui, skambina naktį stipriai karščiuojančio vaikelio mama. Labai sunerimusi, nes nesiseka sumažinti aukštos temperatūros. Gydytoja ją nuramina, pataria, kokią dozę vaistų duoti, kaip tinkamai slaugyti, palaukti kurį laiką ir jei nepagerės, skambinti dar sykį. Dažnai nebepaskambina”, – sako pašnekovė.
„Vaikų poliklinikoje jūsų namuose” dirba 20 gydytojų ir slaugytojų. Slaugytojos ligonių namuose vaistus ir suleidžia, ir sulašina. Kai kada tai gali tapti alternatyva gydymuisi ligoninėje. Jei mažyliui, pavyzdžiui, diagnozuotas rota virusas, ligonis vemia, viduriuoja, tačiau pavojaus sveikatai nėra, kam jį gabenti į ligoninę, jei gydymas – tik sulašinti skysčių? Atsakingai įvertinus būklę galima šias procedūras atlikti ir namuose.
Dar vienas privalumas, kai gydytojas atvyksta į namus – jis gali skirti ligoniui pakankamai dėmesio ir laiko. Ne tik atidžiai jį apžiūrėti, bet ir atsakyti į visus tėvams rūpinčius klausimus, duoti patarimų, kaip užbėgti už akių ligoms, rūpintis jų profilaktika, o ne skubėti atkišti receptą antibiotikams, kaip paprastai apsidrausdamos daro iš valdiškos poliklinikos atskubėjusios gydytojos.
Šios daugelio mamų svajonių poliklinikos gydytojai atlieka ir profilaktinius sveikatos patikrinimus, laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. Prireikus tyrimų, kuriems reikalinga speciali įranga, kurią turi tik gydymo įstaigos, pagal išankstinį susitarimą teks nuvykti į ligoninę ar polikliniką, kur palydės poliklinikos pediatras, suderinęs vizitą iš anksto.
Daugeliui per brangu
Poliklinikos įkūrėja neslepia: nors šios paslaugos patrauklios daugeliui, pacientų turi nedaug. Kol kas Lietuvoje nedaugelis žmonių gali sau leisti jomis naudotis, nes tai brangiai kainuoja. Už vienkartinį „Vaikų poliklinikos jūsų namuose” gydytojo pediatro ar specialisto vizitą į namus teks pakloti net 100 litų, savaitgalį – 150, o naktį – 200.
Paslaugos kiek pigesnės, jei sudaroma ilgalaikė 6 – 12 mėnesių sutartis. Tuomet per mėnesį teks mokėti 250 litų, o atskiros konsultacijos ar vizitai nieko nekainuos. Šis apmokėjimo principas palankus auginantiesiems kūdikius, jie labiau linkę sirgti. Be to, ką tik gimusių mažylių mamos sulauks čia dirbančių gydytojų ar slaugytojų pagalbos pirmą kartą vaikelį maudant, maitinant, vystant.
„Šiuo metu pirminei ambulatorinei sveikatos priežiūrai valstybės skiriamos lėšos yra labai menkos, todėl negalime sudaryti sutarties su ligonių kasa. Be to, mes siekiame, kad mūsų teikiamų paslaugų kokybė būtų labai aukšta, todėl už mūsų paslaugas kol kas tenka mokėti pacientams. Ir kompensuojamųjų vaistų skirti negalime”, – aiškina poliklinikos įkūrėja.
Ji tikisi, kad pagaliau atsiras palankesnės sąlygos papildomam savanoriškam sveikatos draudimui. Tada kur kas daugiau žmonių, taip pat ir gaunantieji mažesnes pajamas, įgytų galimybę naudotis privačių sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nes dalį šių išlaidų padengtų privačios draudimo bendrovės. Tai ypač aktualu turintiesiems mažus dažnai sergančius vaikus, daug dirbantiems ir negalintiems gaišti laiko eilėse, kai patekti pas specialistą valdiškoje poliklinikoje gali tik po kelių mėnesių.
Privačių gydymo įstaigų paslaugų įkainiai Lietuvoje išties dideli: už bendrosios praktikos gydytojo ar specialisto konsultaciją paprastai tenka mokėti 70 – 100 litų, tyrimai taip pat ne ką pigiau kainuoja, nekalbant apie astronomines odontologijos paslaugų kainas, kurios įkandamos tik turintiesiems storą piniginę. Kiti pasmerkti vaikščioti be dantų.
Svajonės taps realybe?
Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorė Rima Vaitkienė tikina, kad žmonės ir dabar gali draustis papildomu savanoriškuoju sveikatos draudimu. Tačiau tai yra padarę tik vienas kitas, daugiausiai tarp jų yra privačių užsienio kompanijų, veikiančių mūsų šalyje, darbuotojai, apdrausti darbdavio. „Viena iš šio draudimo nepopuliarumo priežasčių – jo plėtrai Lietuvoje dar nesudarytos palankios sąlygos, būtina keisti įstatyminę bazę”, – aiškina R.Vaitkienė.
Kažkodėl lig šiol ministerijai nerūpėjo tai padaryti, nors savanoriško sveikatos draudimo plėtra buvo numatyta ankstesnės Vyriausybės programoje. Tik šių metų gegužės pabaigoje tuomet sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs Žilvinas Padaiga pasirašė įsakymą, kuriuo sudarė darbo grupę savanoriško sveikatos draudimo plėtos koncepcijai sukurti. Jai vadovauja ministerijos sekretorė R.Vaitkienė.
Jos teigimu, darbo grupė dar tik pradėjo darbą. Ji pritarė koncepcijos plano projektui, kuris toliau bus rengiamas pasidalijus į atskirus pogrupius. Jie vertins šio draudimo poreikį Lietuvoje, užsienio šalių patirtį, parengs įvairius galimus šio draudimo variantus, identifikuos savanoriško sveikatos draudimo objektą, sudarys jo paslaugų sąrašą, nustatys galimus paslaugų apmokėjimo sistemos pokyčius derinant privalomąjį ir savanoriškąjį draudimus ir kt.
Galutinį darbo rezultatą galime tikėtis išvysti gruodžio pradžioje. Po to dar laukia didelis darbas parengti įvairių teisės aktų pakeitimų projektų, reikalingų sudaryti sąlygas savanoriško sveikatos draudimo plėtrai, paketą. Pasak R.Vaitkienės, galime tikėtis, kad įstatyminės prielaidos savanoriško sveikatos draudimo pėltrai įsigalios ateinančių metų antroje pusėje ar 2008 metų pradžioje.
Paspartinti šį procesą gali ir neseniai nuskambėjęs naujojo finansų viceministro Rimanto Šadžiaus pasiūlymas, jei jam būtų pritarta. R.Šadžius siūlo, kad valstybė žmonėms, apsidraudusiems savanoriškuoju sveikatos draudimu, kompensuotų (grąžintų) dalį šių išlaidų, panašiai, kaip dabar yra perkantiesiems kompiuterį, imantiesiems paskolą būstui ir pan. „Tai didintų sveikatos apsaugos finansavimą, be to, tikrai paskatintų žmones draustis sveikatą savanoriškai”, – sako R.Vaitkienė.