Rašiniais apie korupciją aukščiausiuose valstybės ešelonuose nepatenkinta valdžia Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo teisėjo Audriaus Cinino rankomis sukūrė precedentą, kaip galima bandyti kontroliuoti žiniasklaidą.
Žurnalistas Vitas Tomkus pripažintas kaltu, jo publikacijos – kurstančiomis nacionalinę, rasinę ir religinę nesantaiką. Už tai skirta piniginė bauda.
Tokia nutartis, iš kurios teisingumo per daug jau ir nebuvo tikėtasi, netrukus bus apskųsta.
Tačiau Lietuvos žurnalistų bendruomenei jau suduotas nemažas smūgis, mat nuo šiol laisvojoje žiniasklaidoje gyvens „teisėjo A. Cinino baubas”, užkemšantis burnas norintiesiems paviešinti savo nuomonę arba žinomas tiesas apie korumpuotus šalies veikėjus.
Minėto teisėjo nutartyje išdėstyti motyvai kelia įvairių minčių, nes dokumente greta istorijų apie žydų sąmokslo teorijas aiškinama apie tariamą politinę taktiką ir propagandą. Prikišama net tai, kad dienraštyje „Respublika” rašinys apie korupciją buvo puslapio viršuje, o publikacija apie prasidėjusį tuometinio prezidento Rolando Pakso apkaltos procesą – apačioje.
Nukentės visuomenė
Po apie korupciją rašiusio V. Tomkaus teismo proceso Lietuvą galima vadinti valstybe, kurioje draudžiama viešai reikšti savo nuomonę, spausdinti rašinius apie korumpuotus politikus, juos kritikuoti, straipsnius puošti šmaikščiomis karikatūromis.
Tokia situacija po 15 nepriklausomybės metų atrodo daugiau nei keista, kadangi politikai ir visuomenės veikėjai niekada nepraleidžia progos užriesti nosis ir pakelti galvas švytėdami, kad mūsų valstybė – demokratinė, o joje spaudos laisvė nėra varžoma.
Tačiau užteko vienam Lietuvos žurnalistui išdrįsti parašyti apie valstybės piktžaizdes bei leisti panaudoti karikatūrą su dviem pasaulį laikančiais vyrais, kai toks žingsnis greitai įplieskė temoms apie korupciją itin jautrių politikų nepasitenkinimo bangą.
Iškelta byla subliūško, tačiau prezidentui Valdui Adamkui buvo sunku perskaityti Konstitucijoje, kad politikai negali kištis į teisėsaugos institucijų darbą, ir jis leido sau daugiau nei tai padaryti suteikia jo įgaliojimai.
Valstybės vadovas metiniame pranešime viešai piktinosi tada dar nepripažintais antisemitiniais rašiniais, reikalo iškelti bylą nemačiusiais prokurorais, ir byla buvo atnaujinta, o vakar 2-ajame Vilniaus apylinkės teisme priimtas sprendimas – V. Tomkus kaltas. Nes rašė apie korupciją.
Pripažino absurdą
Farsu paversto teismo proceso metu nukentėjusiąja pripažintos Lietuvos žydų bendruomenės gynėja Faina Kukliansky prašė teismo skirti V. Tomkui maksimalią 5 tūkst. litų baudą ir konfiskuoti platintą produkciją bei priemones, naudojamas tai produkcijai gaminti ir platinti.
Advokatė teigė, kad, kaip bepasibaigtų byla, vis tiek bus kalbama, jog žydai valdo pasaulį.
„Jei mes laimėsime, sakys – žydai valdo pasaulį, jei pralaimėsime, sakys – Tomkus buvo teisus – žydai valdo pasaulį”, – teigė F. Kukliansky ir taip pati netiesiogiai pripažino šio teismo proceso absurdą.
Teisėjas A. Cininas atsižvelgė į tai, kad administracinės teisės pažeidimas padarytas pirmą kartą, ir neskyrė maksimalios baudos – V. Tomkui gali tekti sumokėti 3 tūkst. litų.
Šis žurnalistas teigė apskųsiantis tokią teismo nutartį aukštesnei instancijai: „Aš jau ir nebesitikėjau teisingumo iš teisėjo A. Cinino. Teismo nutartį būtinai apskųsiu, kai tik ją gausiu. Taip bandysiu apginti žurnalistų teisę į laisvą žodį”, – vakar sakė V. Tomkus.
Teismas už tų pačių straipsnių platinimą jau skyrė pinigines baudas trims žurnalistams – dabartiniam dienraščio „Respublika” vyriausiajam redaktoriui Raimundui Celencevičiui, dienraščio „Respublika” rusų kalba vyriausiajam redaktoriui Algiui Kalantai bei jo pavaduotojai Nadeždai Doroninai.
Minėti asmenys šį sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui.
Teismo nešališkumu verčia abejoti ne tik tai, kad minėti trys žurnalistai buvo nuteisti dar nepasibaigus V. Tomkaus bylos procesui, dar nepriėmus sprendimo dėl antisemitiniais pavadintų rašinių, bet ir tai, kad teisėjas A. Cininas nenagrinėjo bylos tol, kol į posėdį neatvyko vienas garsiausių Pasaulio žydų bendruomenės atstovų – JAV pilietis Endriu Beikeris.
Teisėjas tvirtino, kad taip jis siekia išklausyti antrąją pusę, tačiau norėdamas likti objektyviu, jis nepasirūpino, kad į teismo procesą atvyktų kad ir Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovai.
Sukūrė sąmokslo teoriją
Teisėjas A. Cininas teigė skiriąs administracinę baudą ne už nuomonę ar kritiką, kas prieštarautų Konstitucijai, bet už „tam tikros rūšies visuomenei pavojingą idėjų ir pažiūrų propagandą”.
Temidės tarnas, rašydamas savo nutartį, rėmėsi ekspertų išvadomis, o šios parašytos vien tariamąja nuosaka: „Galima būtų vertinti kaip neapykantos žydams skatinimą”, „galima tvirtinti, kad tuo yra skatinama jiems neapykanta”, „daroma užuomina” ir pan.
Pasak A. Cinino nutarimo, „aptariamo publikacijų ciklo skleidžiamos idėjos ir pažiūros neteisėtos, nes propaguoja nacionalinę, rasinę ir religinę nesantaiką”, tačiau, primygtinai užsimindamas apie pasaulinio žydų sąmokslo teoriją, teisėjas pats sukūrė sąmokslo teoriją.
Teismas konstatavo, kad rašiniuose buvo vykdoma tariama propaganda, ji buvo labai intensyvi, užgožusi kitas to meto aktualijas, tarp jų – prezidento Rolando Pakso apkaltą.
Teisėjui užkliuvo tai, kad viename „Respublikos” numerių V. Tomkaus straipsnis „Kas valdo pasaulį?” buvo išspausdintas laikraščio pirmojo puslapio viršuje, o publikacija apie Seime prasidėjusį R. Pakso apkaltos procesą – apačioje.
Denisas Nikitenka
„Vakarų ekspresas”
Na sutikim, kad ziniasklaida musu salyje jau tapo ne ketvirtaja valdzia, o turbut pirmaja, is tikruju gaila, kad apie teisejo A.Cinino nagrineta byla visa ziniasklaida raso labai vienpusiskai, neradau nei vieno straipsnio, kur butu i sia istorija paziureta bent kiek kitokiu kampu. Beje, sio straipsio autoriui noreciau pasakyti, kad tikriausiai visada smagu stebeti svetimas klaidas ir tuo paciu nepastebeti savu: stai jus pamatete, kad teisejas nutartyje vartoja tariamaja nuosaka, o pats rasote „administracines teises pazeidimas”. Tik norejau Jums ateiciai pasakyti, kad egzistuoja ADMINISTRACINIS teises pazeidimas.