Egzaminų baubą čiups už uodegos

Naujoji švietimo ir mokslo ministrė revoliucijų nedarys, bet abejonių keliančiose reformose žada permainų

Vos prieš porą mėnesių nuvilnijęs egzaminų skandalas atskleidė, kad švietimo ir mokslo sistemoje dar yra daug problemų. Kai kurios reformos jų dar nebaigus parodė, kad turi daugiau trūkumų nei privalumų. Vadovauti Švietimo ir mokslo ministerijai atėjusi Roma Žakaitienė žada, kad egzaminai mokiniams nebebus baubas, sumažės mokymosi krūviai, o aukštojo mokslo diplomas nebus vienintelis raktas į aprūpintą ateitį.

– Švietimas ir mokslas paskelbtas vienu iš naujosios Vyriausybės prioritetų. Ar tai reiškia, kad į šią sritį ateis daugiau investicijų?

– Kai kuri nors sritis paskelbiama prioritetine, tikimasi jai daugiau dėmesio bei finansavimo – ir ženklesnių asignavimų visai švietimo ir mokslo sistemai, ir didesnių atlyginimų jos darbuotojams. Nuo šių metų rugsėjo net iki 25 proc. didės algos švietimo, ugdymo darbuotojams, pedagogams.

Jau esu kalbėjusi su premjeru Gediminu Kirkilu apie galimą valstybės paskolą mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų renovavimui. Jei tam bus pritarta, per ateinančius dvejus trejus metus būtų atnaujinta dar apie 100 Lietuvos mokyklų. Paskolos suma galėtų būti apie 200 mln. litų. Šių pinigų pakaktų ne vien pastatams renovuoti, bet ir įrangai atnaujinti – naujiems suolams, kabinetams. Tačiau būtina sąlyga – prie to turėtų prisidėti ir savivaldybės, skirdamos apie 25 proc. investicinio projekto sumos.

– Kokias didžiausias problemas įžvelgiate švietimo ir mokslo sistemoje? Kaip jas siūlysite spręsti?

– Viena opiausių – pernelyg dideli mokymosi krūviai. Numatome peržiūrėti ir koreguoti bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus, atsisakyti kai kurių neaktualių, specifinių temų mokymo dalykuose.

Nerimą kelia neformalus mokinių ugdymas. Po pamokų jų užimtumas dar nėra pakankamas. Vyksta diskusija dėl popamokinio užimtumo mokinio krepšelio. Sieksime, kad jis virstų konkrečia įstatymine norma ir konkrečiais pinigais. Tada į meninę, sportinę veiklą galės įsitraukti kur kas daugiau mokinių, ją bus galima plėsti.

– Kaip numatote siekti, kad rengiamų specialistų kvalifikacija labiau atitiktų darbo rinkos, o ne aukštųjų mokyklų poreikius?

– Didelė problema – profesinio mokymo nuvertinimas. Šioje srityje būtina radikali reforma. Bendrojo ugdymo įstaigose per mažai kalbama apie tinkamos profesijos vertę planuojant savo karjerą ir profesinę ateitį.

Naujas Profesinio mokymo įstatymas jau parengtas, jame numatyta nemažai permainų. Viena iš jų – sujungti darbo rinkos mokymo, darbo biržų užimtumo programas ir visas kitas profesinio ugdymo sistemas, už kurias atsakinga Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

– Kokiomis kryptimis toliau numatoma optimizuoti mokyklų tinklą?

– Ne visiems pakeitimams, padarytiems šioje srityje, pritariu, tačiau kai jau tiek daug padaryta, sustoti nebegalime. Vis dėlto šią reformą reikia tobulinti. Turime dar kartą sugrįžti į probleminius rajonus, kuriuose niekaip neįstengiama rasti bendro sutarimo tarp savivaldybių, pedagogų ir bendruomenės.

– Ar išliks profilinis mokymas, kuris turi nemažai trūkumų?

– Prieš kelerius metus pradėta reforma rodo, kad griežtas realinio ir humanitarinio profilio atskyrimas lemia didžiulius mokymosi krūvius, mokomasi per daug dalykų, kurie privalomi pasirinktam profiliui. Numatytas labiau individualizuotas profiliavimas, suteikiant platesnę pasirinkimo laisvę. Dalis dalykų bus kiekvienam privalomi – matematika, lietuvių kalba, viena užsienio kalba, po vieną socialinio, gamtos mokslų, meninio arba technologijų bloko ir dorinio ugdymo dalyką. Likusius dalykus mokinys galės rinktis laisvai, nebus įspraustas į vieno profilio ribas. Šie pakeitimai įsigalios nuo 2007 metų rugsėjo.

– Po kilusio skandalo Egzaminų centro vadovai atleisti. Kas toliau?

– Rudenį bus skelbiamas konkursas centro vadovų pareigoms užimti. Ministerijoje sudaryta darbo grupė, kuri rugpjūčio pabaigoje turėtų pateikti siūlymus, ką ir kaip reikėtų keisti. Po skandalo iš karto buvo labai sustiprinta informacijos apsauga. Bet ne vien apie tai turime galvoti. Reikės tobulinti egzaminų sistemą pasitarus ir su aukštųjų mokyklų atstovais. Egzaminai neturi būti baubas. Mokinių žinių lygį reikėtų vertinti pakopomis, jau po pradinio ugdymo, įvedant testus, kurie vaiko netraumuotų, taip pat vėliau. Tai padėtų vaikams įvertinti savo galimybes, pasirinkti profesiją ir būtų tarsi brandos egzaminų repeticija

– Daug abejonių kelia aukštojo mokslo kokybė, kalbame apie studijų finansavimo modelio pokyčių būtinybę.

– Programos neatitinka darbo rinkos poreikių, dėl to daugelis absolventų įsidarbina ne pagal specialybę. Turime siekti glaudesnio ryšio tarp socialinių partnerių, darbdavių, pagaliau pradėti vertinti studijų kokybę. Numatyta steigti stebėjimų ir analizės centrą, kuris vertintų aukštųjų mokyklų darbą. Tai jas diferencijuotų, atsirastų sveika konkurencija.

Nors, lyginant su kaimynais, Lietuva geriausiai finansuoja aukštąjį mokslą, mes skiriame 1,3 proc. BVP, bet tiek nepakanka, nes studentų priimama vis daugiau, mokytis aukštosiose mokyklose norinčiųjų skaičius auga. Dėl to turime peržiūrėti finansavimo modelį. Reikėtų reformuoti paskolų ir stipendijų sistemą, paskolos turi būti kur kas didesnės, jas turėtų gauti pirmiausiai tie, kurie neturi lėšų mokslui.

Numatomi ir aukštojo mokslo valdymo pakeitimai. Aukštųjų mokyklų tarybose turi atsirasti ir kitų socialinių partnerių, mažiau jos pačios atstovų.

– Vyriausybės programoje sakoma, kad vienas iš didžiausių iššūkių yra lėta šalies mokslo ir technologijų pažanga. Ar turite receptą, kaip pagerinti situaciją?

– Daugelį metų Vyriausybė neskyrė mokslui pakankamo dėmesio ir finansavimo. Kai kurios jo sritys pradėjo merdėti, nepaisant mokslininkų pastangų rasti finansavimą per tarptautinius projektus bei programas. Postūmiu šioje srityje tapo Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, kuri įpareigoja mokslui skirti iki 2 proc. BVP. Tada galėsime atnaujinti mokslo infrastruktūrą, sutvarkyti bazę. Tačiau tai neturi būti vien valstybės finansavimas, bet ir verslo. Kol kas verslas neįžvelgia intereso tai daryti.

Ministrės vizitinė kortelė

Roma Žakaitienė gimė 1956 m. gruodžio 2 d. Šiauliuose. 1975 m. baigė Šiaulių 5-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Didždvario gimnazija). 1975 m. įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Teisės fakultetą, kurį 1981 m. baigė ir įgijo teisininkės specialybę. 1981-1986 m. ji dirbo Vaikų klinikinėje ligoninėje vyresniąja juriskonsulte, 1986-1988 m. – LTSR teisingumo ministerijoje – vyresniąja konsultante, 1988-1990 m. – „Trakų” visuomeniniame maitinimo susivienijime vyriausiąja juriskonsulte.

1990-1992 m. dirbo Lietuvos prekybos ir vartotojų kooperacijos Darbuotojų profesinių organizacijų sąjungos tarybos pirmininko pavaduotoja, 1992-1996 m. – Lietuvos komercijos ir kooperacijos Darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė.

1996-2004 m. – Seimo narė.

2001-2004 m. dirbo kultūros ministre.

Nuo 1997 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos narė. 1999-2001 m. – šios partijos pirmininko pavaduotoja. Nuo 2001 m. – Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkė. 2004 m. apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Komandoro kryžiumi.

Pomėgiai – kelionės, muzika, sportas, teatras. Moka anglų, rusų kalbas. Ištekėjusi, turi suaugusį sūnų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.