Pavasarį ledo ritulininkams sporto vadovų pažerti pažadai padidinti finansavimą subliuško, o Lietuvos ledo ritulio rinktinės vartininkas Arūnas Aleinikovas rimtai svarsto galimybę tapti Baltarusijos piliečiu
Tokios mintys Aleinikovui kilo po to, kai bankrutavo Olandijos „Herenveen Flyers” ekipa, su kuria vartininkas buvo sudaręs kontraktą kitam sezonui. Taip be darbo liko ir Lietuvos rinktinės puolėjas Darius Pliskauskas.
Įspūdingas pasiūlymas
„Olandai atsiuntė elektroninį laišką, kad esame laisvi, ir viskas, – LŽ sakė Aleinikovas. – Kur žaisiu toliau, kol kas nežinau. Grįšiu į Elektrėnų „Energiją” arba reikės vykti į Baltarusiją. Yra keli variantai dėl šios šalies klubų. Baltarusiai pasiūlė daug pinigų, tačiau reikalauja, kad priimčiau jų šalies pilietybę – taip nebūčiau laikomas legionieriumi”.
Vartininkas patvirtino, kad kaimynų pasiūlymą svarsto rimtai, nes nelabai turi iš ko rinktis.
„Mielai likčiau Lietuvoje, tačiau čia man beveik nieko negali pasiūlyti”, – sakė Aleinikovas.
Vartininkas yra vienas svarbiausių Lietuvos rinktinės žaidėjų, tačiau priėmęs Baltarusijos pilietybę mūsų nacionalinėje komandoje žaisti negalėtų. Be Aleinikovo Lietuvos rinktinė vargu ar galėtų pakartoti šių metų laimėjimą, kai per pasaulio I diviziono B grupės čempionatą Taline užėmė antrąją vietą ir vos neiškovojo kelialapio į elito grupę.
Pinigų nėra
„Energija” galėtų pasiūlyti Aleinikovui neblogas sąlygas, jei turėtų daugiau pinigų. Tačiau po įspūdingo pasirodymo Taline Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovų pažerti pažadai gerokai padidinti ledo ritulio finansavimą (buvo kalbama apie 600 tūkst. litų) liko tik pažadai – ledo ritulininkai daugiau pinigų negaus.
„Tiesiog negavome pinigų, į kuriuos dėjome viltis, – vakar LŽ sakė KKSD generalinis direktorius Algirdas Raslanas. – Atsirado tam tikrų problemų šiam sezonui dėl ledo ritulio. Kreipsimės į Vyriausybę ir prašysime iš rezervo fondo skirti lėšų Lietuvos rinktinei pasirengti pasaulio čempionatui. Šie metai mums yra sudėtingi, nes praktiškai visos lėšos yra paskirstytos pagal programas”.
KKSD vadovas apgailestavo, kad negali prisidėti prie galimo Aleinikovo sugrįžimo į „Energiją”.
„Neturime jokių papildomų galimybių, bet kitais metais būtų galima ledo rituliui skiriamą sumą padidinti tiek, kad tą sportininką išlaikytume, – sakė Raslanas. – Aš nežinau, ar jis lauks iki to laiko, gal federacija suras kitų finansavimo šaltinių. Norėtųsi, kad gerai pradėtas darbas būtų tęsiamas, nes yra aukšti rezultatai bei galimybė komandą išlaikyti ir populiarinti ledo ritulį. Federacija nuveikė didelį darbą, treneriai gerai dirba. Bet kai gerėja rezultatai, brangsta žaidėjai. Mes esame dar gana neturtingi, kad galėtume išlaikyti daug komandų”.
Liūdna ir apmaudu
Lietuvos ledo ritulio federacijos (LLRF) prezidentas Rolandas Bučys teigė labai nusivylęs susidariusia padėtimi. Šalies ledo ritulio pasaulyje su pažadėtu didesniu finansavimu buvo siejama labai daug vilčių.
„Liūdna ir apmaudu, nes geras rezultatas buvo pasiektas verčiantis su iš biudžeto skiriama juokinga suma (apie 100 tūkst. Lt per metus), – sakė Bučys. – Vis dėlto tikiuosi, kad spręsime susidariusią padėtį kartu su KKSD vadovu, nebūsime palikti likimo valiai”.
LLRF vadovas tvirtino, kad mėgins išsaugoti ir Aleinikovą.
„Dar kalbėsimės, mėginsime jį išlaikyti. Lietuvos rinktinei jis labai reikalingas”, – sakė Bučys.
Dėl negauto papildomo finansavimo iškils didelių sunkumų ir „Energijai”. Mat bazinė Lietuvos rinktinės komanda kitam sezonui buvo formuojama tikintis, kad klubą pasieks dalis KKSD pažadėtų skirti lėšų.