„1996-aisiais bendrovėje „Lietuvos draudimas” pasirašiau 10 metų trukmės gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią kiekvieną mėnesį mokėjau įmokas, kad būtų apdrausti anūkai, kuriuos augina dvi dukterys. Pasibaigus sutarties galiojimui bendrovės paprašiau, kad dalis pinigų būtų pervesta vienos dukters vaikams, o kita dalis – man, nes su antra dukra esu susipykusi, ji su vaikais yra išvykusi į užsienį ir nepalaiko jokių ryšių. Bendrovės atstovai atsisako tai padaryti. Ar jie teisingai elgiasi?” – klausia „Vakarų ekspreso” skaitytoja Žaneta.
„Lietuvos draudimo” Asmens žalų skyriaus vadovas Jonas Stasinas pripažįsta, kad šis atvejis yra gana sudėtingas.
Anot jo, ponia Žaneta buvo apdraudusi keturis savo anūkus gyvybės draudimu, tačiau draudimo sutartyse naudos gavėjai nebuvo griežtai nurodyti.
„Tokiais atvejais, pagal Draudimo įstatymą, naudos gavėju gali būti tik apdraustasis. Vienam iš šių keturių apdraustųjų mes jau esame pervedę sukauptą sumą, kiti pinigai būtų pervesti iš karto nurodžius apdraustųjų banko sąskaitos numerius”, – teigia draudimo bendrovės atstovas.
J. Stasino teigimu, bendrovė turi vadovautis Draudimo įstatymu ir kitais Lietuvos teisės aktais, kurie numato būtent tokį sukauptų pinigų išmokėjimo būdą.
„Tokių situacijų būtų galima išvengti, jei sutarties galiojimo metu apdraustasis arba jo tėvai, jei apdraustasis yra nepilnametis, duotų raštišką sutikimą, kad naudos gavėju taptų kitas asmuo”, – sakė „Lietuvos draudimo” Asmens žalų skyriaus vadovas.