Lietuvos ekonominis augimas, narystė ES, tobulinami įstatymai ir geopolitinė situacija – veiksniai, traukiantys investuotojus į mūsų šalį. Lietuva jau laikoma mažos rizikos šalimi.
Geriausiai vertinama mokesčių politika
Tai rodo ir tyrimai, kuriuos atliko įtakingo britų verslo žurnalo „The Economist” tyrimų padalinys „Econimist Inteligence Unit” (EIU). Verslo rizika mūsų šalyje buvo įvertinta kaip maža.
Geriausio vertinimo sulaukė mokesčių politika. Jos rizika įvertinta kaip nedidelė. Fiksuotas pajamų mokesčio tarifas šalyje nuo liepos buvo sumažintas nuo 33 iki 27 proc., 2008 metais ketinama šį tarifą sumažinti iki 24 procentų.
Panevėžys – ketvirtas
Bendras investavimo saugumas ir rizikos sumažėjimas lėmė tai, kad per dvejus pastaruosius metus investicijų srautas į Aukštaitijos sostinę gerokai išaugo.
Statistiniais duomenimis, iki šių metų pradžios tiesioginės užsienio investicijos Panevėžyje siekė apie 672,3 mln. litų. Pagal šį rodiklį Panevėžys šalyje užima ketvirtą vietą (po Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno). Kitas didesnis miestas Šiauliai per tą laiką pritraukė kelis kartus mažiau investicijų – apie 162 mln. litų.
Investicijų srautas į Vilnių – nesulyginamas. Iki šių metų pradžios tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui sostinėje siekė apie 20,5 mlrd. litų – panašiai tiek pat, kiek kituose šalies didmiesčiuose kartu sudėjus.
Mokesčiai ne svarbiausia
Panevėžio miesto savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Stoka pastebėjo, jog mokesčių sumažinimas yra teigiamas, tačiau ne pagrindinis veiksnys, nulemiantis investavimo saugumą ir aktyvumą. Daug svarbesnė yra bendra įstatymų įtaka verslui, politinis stabilumas ir ekonominiai svertai.
„Pagrindinis Panevėžio privalumas, kad miestas yra prie „VIA Baltica” magistralės, – pažymėjo A.Stoka. – tai gera padėtis vystyti regione logistikos sektorių. Savivaldybė planuoja statyti regioninį logistikos centrą J.Janonio gatvės gale. Tikimės, kad jis pritrauks investicijas ir paskatins verslo plėtrą taip pat ir visoje apskrityje”.
Neabejojama, jog Panevėžio kuriamas regioninis logistikos centras taps svarbia jau esančios patikimos infrastruktūros dalimi, viliojančia investuotojus.
Britų verslo žurnalo tyrimo duomenimis, Lietuva logistikos ir kelių infrastruktūros atžvilgiu yra labiau pažengusi už kaimynines šalis. Transporto rinka ir krovinių gabenimas nuolat auga. Verslo rizika šioje srityje yra minimali.
Stabdis – miesto infrastruktūra
A.Stokos nuomone, investicinė aplinka Lietuvoje iš tiesų yra saugi ir mažai rizikinga. Tačiau pakanka kliūčių, kurios stabdo investicijų augimą.
Pagrindinė iš jų – ne visur išplėtota infrastruktūra. „Žemės plotai, į kuriuos investuojama, dažnai neturi infrastruktūros – elektros, vandentiekio, kitų komunikacijų. Tai papildomos investicijos. Infrastruktūros diegimas visame pasaulyje yra brangus. Todėl smulkesni investuotojai dažnai laukia, kol toje vietoje įsikurs stambi bendrovė. Jos arba savivaldybės lėšomis įrengiama infrastruktūra. Tuomet į tą vietą netrunka ateiti ir kiti investuotojai. Vienos investicijos paskatina kitas”, – sakė A.Stoka.
Trūksta žemės
Kita Panevėžio, kaip ir kitų didmiesčių, problema – mieste nebeliko laisvos žemės. Kaip pastebėjo valdininkas, investuotojams tenka derėtis su žemės savininkais ir tos derybos ne visada būna sėkmingos.
Didžiausios šalyje statybų bendrovės Panevėžio statybos tresto (PST) generalinis direktorius Dalius Gesevičius manė, jog investuotojų atėjimą pristabdo ne vien tik laisvos žemės trūkumas.
„Panevėžyje yra parduodamos žemės. Tačiau ji turi savininką. Įtaką daro ir tai, kad žemės kaina yra per aukštai užkelta. Suveikia žmonių noras pralobti. Žemės savininkams sukėlus kainas, ne vienas verslo projektas lieka neįgyvendintas”, – sakė D.Gesevičius.
Pasak PST vadovo, kurį laiką Panevėžyje buvo investicijų štilis, tik prieš dvejus metus jų pagausėjo. Investavo norvegų koncernas „Adax”, valymo įrenginių rekonstrukciją pradėjo bendrovė „Aukštaitijos vandenys” ir Savivaldybė, pradėta termofikacinės elektrinės statyba.
Svarbiausia – geras projektas ir vadovas
Vieni iš didžiausių investuotojų Panevėžyje – AB „Ogmios centras”. Šios bendrovės valdybos pirminkas Arūnas Žemaitis sakė, kad „Ogmios centras” šimtamilijonines sumas investuoja visoje šalyje. Panevėžiui yra skiriama ketvirtadalis šių investicijų – į daugiafunkcinio „Babilono” komplekso plėtrą. Šios investicijos siekia 100 mln. eurų.
Konkrečių investicijų saugumą, A.Žemaičio nuomone, šiuo metu labiau lemia geras verslo projektas ir geras įmonės vadovas. „Čia yra tik viena dilema, kaip naudingiau, ar tapti 1 proc. akcijų dalininku didelėje kompanijoje, ar įsigyti kontrolinį paketą mažoje įmonėje”, – sakė sostinės verslininkas.
Pagrindiniai veiksniai, A.Žemaičio nuomone, skatinantys investicijas į Lietuvą, yra šalies politinis stabilumas, ekonomikos augimas, geografinė padėtis, kelių infrastruktūra. Tai kelia investavimo saugumą.