Tautodailininkai ir amatininkai nuolat skundžiasi dideliais mokesčiais valstybei bei mugių organizatoriams.
Nelengva išsilaikyti
Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus patalpose šiuo metu veikia nedidelė suvenyrų bei tautodailės dirbinių parduotuvė, rengiamos parodos.
Sąjungos pirmininkė Vida Malakauskienė sakė, jog organizacijai išsilaikyti nėra lengva. Sąjunga neturi meno kūrėjo statuso, todėl tenka mokėti didelius mokesčius. Ji rinko parašus, kreipėsi į Seimą, tačiau viskas liko nepakitę.
Imtis ryžtingų veiksmų, anot V. Malakauskienės, nėra jėgų, o priimti naujų, entuziastingų darbuotojų – galimybių. Šiuo metu sąjungoje dirba 5 darbuotojos, gaunančios minimalų atlygį.
Prilyginti verslininkams
Tautodailininkas keramikas Raimondas Prikockis iš Klaipėdos teigė, jog išsiversti iš tradicinių amatų įmanoma, tačiau būtina atrasti savo rinką.
Užsiimti „virtuvine” keramika – šiuo metu nepelninga. Tačiau interjero ar eksterjero gaminiai – paklausūs.
R.Prikockis sakė, kad šiuo metu liaudies meistrams galioja tie patys įstatymai, kaip ir verslininkams.
Nuolaidos ne visur
„Audimas – amatas, iš kurio valgau duoną”, – teigė tautodailininkė Rimantė Šalčiuvienė iš Agluonėnų.
Norint prekiauti savo dirbiniais, būtina gauti verslo bei tautodailininko pažymėjimus.
Su pastaruoju, anot R.Šalčiuvienės, kai kuriuose miestuose išties galima sulaukti šiokių tokių lengvatų.
„Tačiau ne visur tautodailininkai, prekiaudami savo dirbiniais, gauna nuolaidų. Štai Jūros šventė manęs nedomina, nes prekyvietės vieta man per brangi.”
Viešosios įmonės „Jūros šventė” finansininkė Birutė Surblienė sakė, jog tautodailininkams išsipirkti prekybos vietą kainavo nuo 100 iki 480 litų.
Domisi rusai
Tradicinių amatų kūrėjų gyvenimo ritmas, anot V.Malakauskienės, sukasi nuo mugės iki mugės. Tautodailės dirbinių prekyba kasmet suklesti per Jūros šventę, folkloro festivalius „Parbėg laivelis” bei „Tek saulužė ant maračių”.
Etnokultūros centras, į uostamiestį atplaukus kruiziniams laivams, organizuoja jomarkus – tradicinių amatų muges. Nors mugėse lankosi daug jūrų turistų, didesnį dėmesį tradiciniams dirbiniams vis dėlto skiria tautiečiai.
„Vokiečiai nėra dažni pirkėjai, o be to, jie labai mėgsta derėtis. Amerikiečiams mūsų liaudies menas – gana tolimas. Šiuo metu lietuvių tautodaile labai domisi rusai”, – pasakojo V.Malakauskienė.
Medžio paveikslus kuriantis Algirdas Ridikas iš Klaipėdos sakė, jog jo kūrinių galima rasti beveik visame pasaulyje. Jų yra nusipirkę net turistai iš Japonijos, Kinijos ar Meksikos.
Nustelbia kiniškos prekės
Kartkartėmis klumpes gaminantis klaipėdietis Stanislovas Jonikas teigė, jog ši veikla – kaip labdara. Tautodailininkas šiandien vienas iš nedaugelio, kurie neleidžia išnykti tradiciniam lietuvių apavui.
S. Jonikas mano, jog tautodailė šiandien – primiršta. Jo teigimu, kiniškų prekių antplūdis nustelbia tradicinius lietuviškus dirbinius.