Naujasis vidaus reikalų ministras įsitikinęs, kad į Europos erdvę įsiliesime tarp kitų metų spalio ir 2008-ųjų pavasario
Neseniai pareigas perėmęs Vidaus reikalų ministerijos vadovas Raimondas Šukys į klausimus atsakinėja ilgai, išsamiai, kartais netgi pernelyg plačiai. Pusvalandį turėjęs trukti interviu „Kauno dienai” išsitęsė beveik iki dviejų valandų. Ministras tvirtina, kad Lietuva laikosi narystės Šengeno erdvėje darbų vykdymo grafiko, žada didinti finansavimą policijai, atmeta kaltinimus dėl to, kad priklausydamas teisėsaugos akiratyje atsidūrusio Artūro Zuoko vadovaujamai partijai gali daryti įtaką tiriant jo bylą.
Briuselyje jautėsi komfortiškai
– Jums bene pirmajam iš naujųjų ministrų teko tuoj po priesaikos vykti į Briuselį dalyvauti Europos Sąjungos vidaus ir teisingumo ministrų susitikime. Kaip sekėsi?
– Briuselyje ne kartą teko lankytis įvairiose ES institucijose ir anksčiau. Bet dabar pirmą kartą važiavau būdamas ministru. Atrodo, kad pasisekė visai neblogai. Susitikimo darbotvarkė nebuvo labai įtempta. Tačiau radau galimybę pasisakyti vienu klausimu – dėl legalios migracijos reguliavimo.
– Atrodo, iš Briuselio atsivežėte neguodžiančių naujienų dėl Šengeno erdvės plėtros. ES, regis, nespės pasirengti priimti naujas nares į šią erdvę, nors naujosios valstybės, taip pat ir Lietuva, gali būti tam jau pasirengusios.
– Terminas, kada turi būti priimtas sprendimas dėl Šengeno erdvės plėtros, nesikeičia. Tai 2007 metų ruduo. Kol kas nėra pagrindo daryti kategoriškus pareiškimus, kad ES gali nespėti laiku atlikti visų būtinų parengiamųjų darbų naujų narių priėmimui į Šengeną. Nerimaujama dėl naujos kartos informacinės sistemos įdiegimo, kuri būtina norint išplėsti Šengeno erdvę. Nors kalbama, kad ES nespėja laiku įdiegti tos sistemos, buvome patikinti, jog laiko dar yra ir bus daroma viskas, kad dėl ES kaltės Šengeno plėtra nebūtų atidėta. Mes labiau turime rūpintis savo namų darbais siekdami narystės šioje erdvėje.
Policijai reikalingas plėtros planas
– Kaip mes vykdome tuos namų darbus?
– Specialistų esu patikintas, kad ypatingo pagrindo nerimui nėra. Viskas daroma pagal grafiką. Trečdalis visų būtinų sutarčių dėl Šengeno priemonių įgyvendinimo jau pasirašyta. Beveik dešimtadalis tam numatytų lėšų išmokėta. Pagal grafikus visos sutartys turi būti pasirašytos šiemet, o visos lėšos – išmokėtos iki kitų metų pabaigos.
Visi projektai turi būti įgyvendinti iki kitų metų rugsėjo 30 dienos. Tada turėsime laukti galutinio įvertinimo ir sprendimo dėl Lietuvos įstojimo į Šengeną. Jis priklausys ir nuo mūsų, ir nuo pačios ES pasirengimo laipsnio. Tikiuosi, viskas bus gerai. Turime teisę į Šengeną įstoti su pirmąja naujų narių banga. Tikiuosi, tai ir įvyks tarp kitų metų spalio ir 2008-ųjų pavasario.
– Policija reikalauja gerokai didesnio finansavimo. Ar žadate tą padaryti?
– Policijai reikalingas plėtros planas, kuriame būtų aiškiai surašyta, ko ir kiek reikia šiai specifinei struktūrai. Deja, Policijos departamento parengta strategija netenkino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, todėl buvo grąžinta tobulinti. Padėsime departamentui tai padaryti. Manau, bus sudaryta speciali tarpžinybinė darbo grupė, kuri imsis šio darbo. Iki lapkričio 1 dienos nauja Policijos vystymo strategija bus parengta, iki Naujųjų metų – priimta.
Apskritys dar nebus naikinamos
– Kokią matote vidaus tarnybos pulkų ateitį, ypač turint galvoje Prezidento
sprendimą vetuoti Seimo priimtą įstatymą, kuriuo šie pulkai paliekami vidaus reikalų ministro žinioje ir nėra policijos dalis?
– Vyriausybė dar 2004 metais teikė įstatymo projektą, kuris dėl kažkokių priežasčių nebuvo priimtas ir tik šiemet grupės Seimo narių iniciatyva iš esmės buvo įregistruotas tas pats projektas ir jis priimtas parlamente. Manau, kad priimtame įstatyme šiek tiek per daug kompetencijos palikta Vidaus reikalų ministerijai spręsti, kaip turėtų būti panaudojami vidaus tarnybos pulkai. Pačiame įstatyme turėtų būti surašyti principiniai atvejai, kada ir kaip tie pulkai gali būti panaudoti. Todėl Prezidento dekrete dėl šio įstatymo veto pateiktas siūlymas kol kas laikyti įstatymą nepriimtu ir dar padiskutavus jį priimti iš naujo su tam tikromis pataisomis, manau, yra teisingas.
– Kaip žadama įgyvendinti apskričių funkcijų mažinimo ir perdavimo savivaldybėms klausimus? O gal apskritai vertėtų atsisakyti apskričių?
– Toks radikalus klausimo
sprendimas susijęs su Konstitucijos pataisa. Apskritys yra numatytos Pagrindiniame šalies įstatyme, todėl nevertėtų apie tai diskutuoti, jeigu nediskutuojame apie Konstitucijos pataisas. Tai politinis klausimas, kuris priklauso pirmiausia Seimo kompetencijai.
Dabar galime kalbėti apie apskričių stambinimą.
Viena galiu pasakyti: kol nebaigti žemės reformos darbai, apskričių negalėsime panaikinti arba kažkaip radikaliau reformuoti. Numatyta, kad žemės grąžinimas turi pasibaigti 2007 metų gruodžio 31 dieną.
Laikysis priesaikos
– Jums vis prikišamas partiškumas, priekaištaujama, kad galite daryti įtaką teisėsaugai, kuri turi reikalų su Liberalų ir centro sąjungos, kuriai priklausote, lyderiu A.Zuoku. Kaip įrodysite, kad taip nebus?
– Niekam dėl to neturėtų kilti abejonių. Aš neketinu peržengti savo kompetencijos ribų. Puikiai suprantu, kas yra valstybei ir Konstitucijai duota priesaika. Tai, manau, daug kam tapo akivaizdu Rolando Pakso konstitucinio proceso metu.
Priėmus Vyriausybės programą, ministrai pavaldūs Ministrui Pirmininkui, vykdo programą, vykdydami ją laikosi Konstitucijos ir įstatymų, o su partijomis, frakcijomis bendrauja bendrais politiniais klausimais.