Tuberkuliozės ligoninės reorganizacija: už ir prieš

Planuojamas Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės prijungimas prie apskrities ligoninės supriešino pirmosios vadovę Violetą Eleną Baravykienę su jos vadovaujamos įstaigos steigėjos apskrities viršininko administracijos Apskrities gydytojo tarnybos vadovu Valdemaru Anužiu.

Ne per seniausiai oficialiai už tam tikrus viešųjų pirkimų pažeidimus atleista ligoninės vyriausioji gydytoja V.E. Baravykienė, pernai pelniusi nusipelniusios sveikatos apsaugos darbuotojos vardą, tikruoju atleidimo motyvu laiko jos priešinimąsi integracijai. Jos atleidimo iš darbo teisinį pagrįstumą nagrinės teismas.

V. Anužis jos motyvus laiko „kliedesiais” ir primena ligoninių vadovų priedermę būti lojaliems steigėjams. Priešingu atveju, teigia jis, vadovas turėtų atsistatydinti.

„Grėstų epidemija”

Kodėl reorganizuoti ligoninę būtų per anksti?

Nesavarankiška ligoninė, – įsitikinusi V.E. Baravykienė, – netektų apie 25 proc. finansavimo, kuris pereitų daugiaprofilinės ligoninės reikmėms. Todėl neliktų ir vidinių rezervų, iš kurių finansuojama DOTS (standartizuotas tiesiogiai stebimas tuberkuliozės gydymas) kabinetų veikla, kontrolė ir asocialių, nedraustų ligonių, kurių esą per 70 proc., gydymas stacionare. Nebeliktų lėšų ir tų ligonių gretutinėms ligoms, kaip diabetas, Parkinsono, širdies ir kraujagyslių bei kitos ligos – gydyti, pagalbinei terapijai, vitaminams, kurie reikalingi antibakteriniams vaistams pakelti.

Integravus ligoninę į daugiaprofilinę, sutriktų standartizuotas tiesiogiai stebimas tuberkuliozės gydymas ir atsparios tuberkuliozės kontrolė (DOTS plius) – ligonis, medikų priežiūroje neišgerdamas kasdien jam skirtų vaistų, neišgytų pats ir apkrėstų aplinkinius.

Kita vertus, uždarius polikliniką, kaip yra žadama, tuberkulioze sergantys ligoniai lankytųsi pas šeimos gydytoją ir užkrėstų belaukiančius tuos, kurie šia liga neserga.

Taigi nevalstybiškas požiūris į šios ligos gydymą, mano vyriausioji gydytoja, grėstų jos plitimu sveikoje visuomenėje.

Be to, ftiziatrės manymu, labai pablogėtų gydytojų paslaugų kokybė ir prieinamumas. Pulmonologai, kurie turėtų gydyti tuberkuliozę, nes ftiziatro licencija panaikinta, nėra tam paruošti. „Nei pulmonologai, nei skyriaus vedėjai nenori eiti dirbti su tuberkulioze, ir užsikrėsti niekas nenori”, – sakė ji. Be to, jau dabar jų konsultacijų mieste kartais tenka laukti net du mėnesius.

Skubiai reorganizacijai nepritarė ir neseniai Klaipėdoje lankęsis Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos regioninio biuro atstovas dr. Kęstutis Miškinis. Jis patarė ligoninę išlaikyti savarankišką iki tol, kol sergamumas tuberkulioze sumažės iki Vakarų Europos lygio. Integracija neatliekama tol, kol sergamumas šia liga nesumažėja iki 10 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Jis pabrėžė, kad tuberkuliozės, kaip socialinės ligos, plitimui sustabdyti reikalingas papildomas finansavimas, o ne jau skirtų lėšų centralizavimas, tai yra atėmimas. Esąs būtinas politinis sprendimas, užtikrinantis reikiamą prioritetinį tuberkuliozzės kontrolės finansavimą.

Tuberkuliozės ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotojos Virginijos Daukšienės pateiktais duomenimis, Klaipėdos apskrityje sergamumas tuberkulioze pernai buvo vienas didžiausių – 79,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, šalyje – 69,5. Kiek mažiau sergama Klaipėdos mieste – 65,6 atvejo. Šilutės rajone sergamumas – net 137,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Tačiau šie skaičiai, V.E.Baravykienės įsitikinimu, tikrosios paadėties neatspindi, nes daugelis ligonių vaikšto nežinodami, kad serga, ir dėl to negydomi.

„Sąlygos tik gerės”

„Anksčiau ar vėliau tuberkuliozės gydymas bus integruotas, mes privalome tai padaryti”, – savo tvirtą poziciją „Vakarų ekspresui” išsakė apskrities gydytojo tarnybos vadovas V. Anužis, nors pripažino, jog atlikta tik preliminari reorganizacijos tikslingumo analizė. O detalaus integracijos projekto rengimas, žadėjo, bus viešas ir skaidrus, į jį bus įtrauktas ligoninės personalas, savivaldybės, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.

Kad būsimai restruktūrizacijai priešinamasi, jo nestebina. Priešintis naujovėms esą natūralu, nes tai visada paliečia asmeninius interesus.

Panašiai buvę ir pirmajame restruktūrizacijos etape, kai į Tuberkuliozės ligoninę buvo integruotos Giruliuose ir Šilutėje veikusios ligoninės. Tai padėjo Valstybinei ligonių kasai sutaupyti lėšų, o tai sudarė galimybę gauti jų iš valstybės investicijų programos bei restruktūrizavimo fondo.

Pasak V. Anužio, visi prijungtos Tuberkuliozės ligoninės pinigai būtų skiriami tik tuberkuliozės gydymo poreikiams. Jis įsitikinęs, jog reorganizacija sumažintų su viešaisiais ir paslaugų pirkimais susijusias išlaidas, padėtų gauti papildomus asignavimus, sustiprintų diagnostinę ligoninės bazę, sumažėjus administraciniam personalui daugiau lėšų galima būtų skirti ligoniams gydyti, pagerėtų personalo darbo sąlygos, padidėtų atlyginimai.

„Jei viską paliksim savieigai, tos struktūros neliesim, kyla grėsmė, kad po 2-3 metų ji išnyks dėl personalo trūkumo”, – mano jis. Taip manyti jį verčia senyvas personalo darbuotojų amžius ir jaunų specialistų trūkumas ligoninėje. Tuo labiau susirūpinti tuo verčią tai, jog panaikinta ftiziatro licencija ir tuberkuliozės gydymas perduotas pulmonologams.

Integracija, pabrėžė V. Anužis, nereiškia, kad tuberkuliozės ligoniai bus perkelti į dabartines apskrities ligoninės patalpas. Tuberkuliozės ligoninė dirbsianti tuose pačiuose pastatuose.

Oponuodamas V.E.Baravykienės argumentui, esą ligoninės prijungimas grėstų tuberkuliozės epidemija, V.Anužis „Vakarų ekspresui” sakė: „Jei situacija bloga, ar tai neverčia galvoti, kad dėl to kalta ir struktūra, ir ją keisti. Daugelis tuberkuliozės gydymo paslaugų turi būti įvardytos kaip socialinės. Stacionaras – labai brangi vieta ir jis turi teikti išskirtinai gydymo paslaugas. DOTS programą turi vykdyti pirminė sveikatos priežiūros grandis – išdalyti maistą, užtikrinti, kad ligoniai gautų gydymą ir priežiūrą. Paslaugos turi būti griežtai diferencijuotos, nustatant atsakomybės ribos”.

Ar pas šeimos gydytoją besilankantys tuberkuliozės ligoniai nesukels epidemijos grėsmės? „Tuberkuliozės ligoninės pavaldumo pasikeitimas jokiu būdu nekeičia sergančiųjų šia liga gydymo tvarkos, kurią griežtai reglamentuoja įvairūs teisės aktai. Tokia prielaida, kad pasikeitus ligoninės pavaldumui prasidės tuberkuliozės epidemija, yra nesąžininga. Noriu atkreipti dėmesį, kad tuberkuliozės gydymo ir prevencijos praktikoje, kuri šiandien veikia Lietuvoje, yra rimtų problemų. Bet tai jau kita tema”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.