Tarptautinei gaujai – ilgi nelaisvės metai

Tarp Didžiojoje Britanijoje nuteistų lietuvių buvo ir žuvusio policininko sūnus

Bausmės už ginklų kontrabandą

Iki šiol Vakarų Europoje plačiai garsėję prekyba žmonėmis, Lietuvos nusikaltėliai pradėjo brautis į tarptautinės mafijos griežtai kontroliuojamas valdas.

Viena Klaipėdos gauja griebėsi ginklų kontrabandos į Didžiąją Britaniją, tačiau nespėjo baigti sandėrio – parduoti iš Lietuvos slapta atgabentos grėsmingos siuntos.

Mančesterio karališkasis teismas praėjusį penktadienį ilgai kalėti nuteisė Lietuvos teisėsaugai gerai žinomus klaipėdiečius – 27 Marių Renkę, jo bendrininką 25 metų Antaną Vaišnorą ir tris Didžiosios Britanijos piliečius.

M.Renkė kalės 18, o A.Vaišnoras – 14 metų. Nusikaltėlių gaujos vadeiva pripažintam 27 metų Richardui Saltmarshui už grotų teks praleisti 20, jo bendrininkui 31 metų Dawsonui Wray – 11 metų.

Ypač Mančesterio kriminalistus nustebino tai, kad A.Vaišnoras yra buvusio Lietuvos policininko, kritusio nuo bandito kulkos, sūnus.

Dar vienas Lietuvos pilietis 43 metų Robertas Baužys, automobiliu „Volvo“ gabenęs ginklus per visą Europą, buvo išteisintas.

Teismas patikėjo šio vyriškio kalbomis, kad jis nežinojęs, ką gabena.

Pareigūnai stebėjo grupuotę

Kaip teigia gaują sekę britų kriminalistai, jos nariai po automobilio „Volvo“ dugnu buvo įsirengę slaptavietes. Iš Lietuvos per Lenkiją ir Vokietiją jie veždavo šaunamuosius ginklus bei šaudmenis į Didžiąją Britaniją.

Gauja įkliuvo pernai rugpjūtį netoli Mančesterio, kai bandė už 30 tūkst. svarų parduoti 30 perdirbtų dujinių pistoletų su duslintuvais ir apie 1220 pakuočių šaudmenų.

Policija, sekusi ginklų prekeivius bei įrašinėjusi jų pokalbius mobiliaisiais telefonais, užfiksavo, kad pinigus už atvežtus ginklus lietuviams sumokėjo R.Saltmarshas.

Perdirbti dujiniai pistoletai pagal Didžiosios Britanijos įstatymus laikomi mirtinais ginklais. Įsigijęs lietuvių įvežtą arsenalą R.Saltmarshas su bendrininkais jį greičiausiai būtų pardavęs kitoms Mančesterio apylinkėse siautėjančioms gaujoms.

Griežtą nuosprendį paskelbęs teisėjas vylėsi, kad prekeiviams skirtos bausmės privers Rytų Europos šalių gaujų vadeivas gerai pasvarstyti, ar verta imtis šios rizikingos veiklos.

Tapo garsios gaujos nariu

Didžiojoje Britanijoje ilgiems metams įkalintas M.Renkė anksčiau nekart buvo teisiamas ir Lietuvoje už automobilių vagystes, plėšimą, turto prievartavimą.

Šis vyras pasuko nusikaltimų keliu dar būdamas nepilnametis – po to, kai neteko savo tėvo Zigmo Renkės, dirbusio Klaipėdos apsaugos policijoje.

Z.Renkę šaltakraujiškai nužudė juvelyrinių dirbinių parduotuvę „Deimantas“ apiplėšę nusikaltėliai. Mirtinus šūvius paleido Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato budėtojų skyriaus viršila Aleksejus Poškus ir dar vienas buvęs policininkas – Sigitas Norkus.

Per šį prieš 11 metų Klaipėdos centre surengtą išpuolį buvo nužudyta ir „Deimanto“ pardavėja Edita Skrinskienė.

M.Renkės pavardė policijos suvestinėse pirmą kartą pasirodė 1997 metais. Nužudyto pareigūno sūnus tapo klaipėdiečius šiurpinusios Gintauto Žukausko, pravarde „Storas“, gaujos nariu.

Driekiasi nusikaltimų šleifas

Prieš penkerius metus M.Renkė ir dar vienas klaipėdietis Sigitas Stauga buvo sulaikyti su įkalčiais, kai iš vieno 18-mečio atėmė 800 dolerių.

Jaunuolis prekybos aikštelėje rengėsi pirkti dėvėtą mašiną. Prie jo automobiliu „Volkswagen Golf“ privažiavę M.Renkė ir S.Stauga išlipo, įrėmė peilį į kaklą ir pareikalavo atiduoti pinigus.

Nukentėjusysis apie įvykį iškart pranešė policijai. Mieste budintys patruliai netrukus sulaikė abu turto prievartautojus.

M.Renkei už reketą skirta pusketvirtų metų nelaisvės. Šis klaipėdietis dar yra teistas už melagingus parodymus, viešosios tvarkos pažeidimą. Kelios bylos dėl vagysčių ir plėšimų jam buvo nutrauktos.

Mančesteryje su M.Renke įkliuvęs A.Vaišnoras Lietuvoje buvo teistas už dokumentų klastojimą. Kauno rajono policija užpernai buvo paskelbusi jo paiešką.

Vagį dangstė nepilnamečiai

M.Renkės bičiulis S.Stauga anksčiau buvo patekęs į pasalą Klaipėdos rajone, prie Plikių gyvenvietės. Jį ir dar vieną klaipėdietį Nedą Ščivinską pareigūnai nutvėrė prie penkių anksčiau pavogtų ir slėptų automobilių.

Bendrininkai tuomet dar buvo nepilnamečiai.

Jaunuolius į Plikius prie slaptavietės atvežė vyresnis jų bičiulis Egidijus Milvydas, kurio tėvas Stasys Milvydas tuomet dirbo laikinuoju Klaipėdos aukštesniosios policijos mokyklos viršininku.

Policijos žiniomis, automobilių vagystes planuodavo M.Renkė. Vyras specialiai samdė paauglius, kad pats liktų šešėlyje.

Atlikęs bausmę už turto prievartavimą M.Renkė vėliau išvyko į užsienį.

Po tėvo žūties – klystkeliais

„Kas galėjo tikėtis, kad banditų nužudyto pareigūno sūnus pasuks nedorais keliais?“ – vakar stebėjosi M.Renkės tėvą gerai pažinojęs Klaipėdos policijos organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus vadovas Vladimiras Plotkinas.

Po tragiškos tėvo žūties M.Renkei, matyt, pristigo priežiūros. Dėl to V.Plotkinas nenori nieko kaltinti: „Policininkų šeimose santykiai su vaikais dažnai būna pašliję. Tai – itin skaudi profesinė problema“.

Vienas kali, kitas slapstosi

Už ginklų kontrabandą nuteisto M.Renkės tėvas ir pardavėja E.Skrinskienė buvo nušauti 1995 metų kovo 23-iąją, kai vagys bandė apiplėšti Klaipėdos centre veikusią privačią juvelyrinių dirbinių parduotuvę „Deimantas“.

Sprukdami nusikaltėliai į juos dar bandžiusį sulaikyti Z.Renkę keturis kartus šovė iš pistoleto „Makarov“. Paskutinis šūvis buvo paleistas jau nuo šaligatvio.

Sužeistas policininkas mirė ligoninėje neatgavęs sąmonės.

Klaipėdos apygardos teismas vieną Z.Renkės žudikų policininką A.Poškų nuteisė kalėti 9 metus sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje.

Jo bendrininkas S.Norkus po žudynių sugebėjo pabėgti iš Klaipėdos policijos komisariato areštinės. Jis iki šiol slapstosi.

Kruvini pėdsakai Rusijoje

Ne mažiau spalvinga ir britų teisėjus savo nekaltumu sugebėjusio įtikinti bei išteisinto R.Baužio biografija.

Maždaug prieš 15 metų buvo įtariama, kad jis kartu su bendrininku iš Lietuvos išžudė Smolenske veikusios čečėnų grupuotės narius, tačiau ir tada jam pavyko išsisukti nuo bausmės.

R.Baužio nerado ir čečėnai, kurie jam buvo paskelbę mirties nuosprendį.

R.Baužys kartu su savo bendrininku Arnoldu Laurinaičiu, pravarde „Nikolia“, Smolenske įkliuvo visiškai atsitiktinai.

Rusijos pareigūnus sudomino trys ilgai mašinos negalintys užvesti vyriškiai. Kai milicininkai paprašė dokumentų, vyrai ėmė bėgti, tačiau buvo sulaikyti. Kartu su lietuviais tuomet įkliuvo ir vienas buvęs Smolensko milicininkas.

Įvykio vietoje buvo rastas kažkurio iš bėglių numestas pistoletas TT, o bagažinėje – į kelis maišus suvyniotas vyriškio lavonas.

Po kiek laiko į Smolensko tardymo izoliatorių uždaryti lietuviai prisipažino, kad nužudė mašinoje vežtą 18-metį čečėną Alichaną Tungujevą.

Paaiškėjo, kad keliomis savaitėmis anksčiau buvo nužudytas ir Alichano tėvas Dautas Tungujevas. Sulaikytieji parodė vietą užmiesčio miške, kur užkasė lavoną.

Abu čečėnai buvo nužudyti panašiai: sumušti, paskui pasmaugti ir, kad būtų tikriau, galvos suknežintos sportiniu svarsčiu.

Vėliau buvo sulaikyti ir lietuvius pasamdę Smolensko gaujos nariai. Pasprukti tuomet spėjo tik grupuotės lyderis Igoris Micholažinas su žmona Jelena Lebedeva-Micholažina.

Užmuštieji tėvas ir sūnus buvo iš galingos Maskvos čečėnų gaujos, vadovaujamos Alimbeko. Jo žmonės energingai ieškojo Micholažinų. Kalbama, kad Alimbekas buvo įsakęs I.Micholažiną jam pristatyti gyvą, o samdomus žudikus iš Lietuvos nužudyti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.