Šiandien baigiasi tris savaites trukęs Tarptautinis akmens skulptūros simpoziumas. Penki menininkai paliks savo kūrinius, kurie rudenį papuoš Panevėžį. Skulptoriai džiaugiasi tvyravusia gera kūrybine atmosfera. Tačiau vienas jų – Alfridas Pajuodis – įsitikinęs, kad simpoziumo paskirtis – rasti kažką naujo. To nebuvo padaryta, įvyko tik renginys, suteiksiantis galimybę papuošti miestą.
Dalijosi patirtimi ir idėjomis
Skulptoriai dirbo 5-osios vidurinės mokyklos kieme. Simpoziumo organizatorius Vytautas Tallat-Kelpša sakė, kad didelių problemų nebuvo. „Ko siekėme, to ir pasiekėme. Įvyko pasikeitimas mintimis, idėjomis. Vyresni dalyviai turi daugiau technologinės patirties, jaunimas – fantazijos ir idėjų. Buvo prasminga dirbti kartu”, – sakė skulptorius.
Savo kūrinį V.Tallat-Kelpša pavadino „Balnas dviem”. Autoriaus aiškinimu, atsisėdimas į vieną balną suartina žmones. Atradus skulptūrai vietą, galbūt merginos ir vaikinai norės pasėdėti balne, galbūt tėvai užkels vaikus. Tai skulptūra, turinti žaidybinį pobūdį.
Kauniečio Tautvilo Povilionio kūrinys – „Auskariukas”. Autoriaus koncepcija: auskarus verti dabar populiaru į daugelį kūno vietų. Kūnas natūralus, akmuo taip pat, todėl pagrindinė idėja – akmens ir metalo konfliktas. Mat į akmenį įvertas metalinis auskaras.
„Simpoziumu nenusivyliau. Geresnių salygų gal ir negalima buvo sukurti. Menininkui daug nereikia. Yra akmuo, įrankiai, to pakanka. Būdamas Panevėžyje susipažinau su kolegų panevėžiečių sukurtais darbais, apžiūrėjau ankstesnio simpoziumo skulptūras. Nusistebėjau, kad savaitgaliais šiame mieste nedirba meno galerijos. Kiek pamačiau, tik per langus”, – sakė T.Povilionis.
Kurdamas galvojo apie universitetą
Sigitui Tallat-Kelpšai šis akmens skulptūros simpoziumas – pirmasis. Jaunas menininkas savo kūrinį pavadino „Suolelis vienišam”. „Atsisėsti galima lyg į sostą, o sėdėdamas vienas nebūsi įpareigotas su niekuo bendrauti, jeigu to nesinori. Skulptūrai tiktų stovėti arčiau kokio tako, kad praeiviai galėtų pasinaudoti”, – samprotavo autorius.
Simpoziumo dalyvio iš Latvijos Dmitrijaus Volkovo pakalbinti nepavyko, menininkas buvo trumpam išvykęs. Kolegų apibūdinimu, latvis sukūrė akmeninį paparčio žiedą. Galbūt per Jonines žmonės norės jį atrasti.
Alfrido Pajuodžio skulptūra, autoriaus aiškinimu, – kertinis akmuo. Menininkas filosofavo: „Šiame simpoziume pageidauta taikomosios kūrinių paskirties. Aš ją taip supratau: kertinis akmuo galėtų būti Panevėžio universiteto kertinis akmuo, fantastinis filosofinis, didelės idėjos ir siekio akmuo. Apie universitetą daug kalbama, tačiau kol kas tai tik kalbos, o skulptūra apčiuopiama. Ji bus susijusi su miesto istorija. Simpoziumui buvo pasirinkta tema „Skulptūra tarp mūsų”. Menas iš tiesų veikia visuomenę”.
Kultūros politikos nėra
Paprašytas išsakyti nuomonę apie simpoziumą A.Pajuodis kalbėjo, kad tai buvo estetinis miesto projektas. „Riboto eksperimento naudojimas miesto puošybai. Pirma padaromi darbai, paskui mąstoma, kur padėti. Tai nėra profesionali kultūros politika, bet iš dalies tenkina estetinį badą. Visuomenė tapo vartotoja, pas mus nėra daug meno, todėl ką bepadarysi, – žiūrės”, – buvo įsitikinęs A.Pajuodis.
Šis akmens skulptūros simpoziumas Panevėžio istorijoje trečiasis. A.Pajuodžio teigimu, pirmąjį surengė ankstesnė menininkų karta prieš dvidešimt penkerius metus. Antrąjį organizavo A.Pajuodžio žmona. Šiame simpoziume taip pat būta eksperimento. Tačiau finansavimą pavyko gauti didesnį. „Jeigu mažiau pinigų, menininkas negali elgtis kaip komersantas. Juk žmonės po kurio laiko paklaus: kieno tas kūrinys? Panevėžio valdžios požiūris – kuo mažiau pinigų ir kuo daugiau gerų darbų. Tai nėra sąžininga menininkų atžvilgiu. Politikai ir visuomenė jais naudojasi”, – teigė pašnekovas.
Skulptoriaus žodžiais, kol menininkas gyvas, jis dirba, tačiau sveikatos, išsilavinimo resursai senka. Instrumentai taip pat dėvisi. Lietuvoje menininkai negali padaryti to, kas padaroma Vakaruose, kur technologijos sparčiai pažengusios. „Pas mus nėra kultūros politikos. Simpoziumų linkme iš viso niekas nedirbama. Nieko naujo nesukuriama, o simpoziumų esmė – būtent atradimai. Šis simpoziumas buvo tik renginys ir galimybė papuošti miestą”, – kalbėjo A.Pajuodis.
Valentina Žigienė