Liepos 31 d., Vilnius. Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas paskirstė papildomą milijoną litų lituanistikos mokslo projektams. Jie finansuojami pagal prioritetinę Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptį „Tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis”.
Didžiausią 100 tūkst. Lt paramą gavo Lietuvos istorijos instituto projektas „Lietuvos Metrika: publikavimas ir tyrimai”, vadovaujamas dr. Artūro Dubonio. Pasak mokslininko, parengti spaudai ir išleisti mūsų pagrindinius valstybės istorijos šaltinius yra gyvybiškai svarbu tolesnei istorijos mokslo raidai. „Istorinių šaltinių tyrimo ir leidimo darbe Lietuva dėl politinių aplinkybių nuo kitų šalių atsilieka daugiau nei šimtmečiu. Lietuvos Metrikos knygos vienintelės plačiausiai atskleidžia etninės Lietuvos gyventojų – lietuvių – praeitį”, sako p. Dubonis.
Fondo paramos sulaukė 20 iš 36 pateiktų lituanistinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) sklaidos projektų, kuriems buvo skirta 980 tūkst. Lt.
Daugiau nei trečdalis šios sumos buvo skirta skaitmeninti įvairiems lituanistikos šaltiniams bei mokslinių tyrimų ištekliams: archeologiniams radiniams, archyviniams folkloro įrašams, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rankraštiniams dokumentams, seniesiems lietuviškiems raštams ir kt.
Šių fundamentinių šaltinių skaitmeninimas, parengimas, publikavimas, kaupimas elektroninėse duomenų bazėse – tai vienas būdų įtraukti lietuvių kalbą ir kultūrą į pasaulinį kontekstą.
Tarp paramos gavėjų – Kultūros, filosofijos ir meno institutas, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvių kalbos institutas, taip pat Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos universitetai ir kitos mokslo institucijos.
Pasak dr. Sigito Renčio, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktoriaus, globalizacijos procesai niveliuoja kultūras, todėl mokslas skuba į pagalbą tirdamas Lietuvos visuomenės, kultūros, politinio gyvenimo reiškinius. „Norėdami pasaulyje tinkamai reprezentuoti savo tautinę kultūrą, visų pirma turime ją detaliau pažinti”, – sakė S. Renčys.
Lituanistinių tyrimų svarbą ne kartą yra pabrėžęs Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, teigęs jog „be lituanistikos, be kokybiškų humanitarinių mokslų dabarties pasaulyje nesugebėsime kurti ir išsaugoti savo tapatybės, nesugebėsime išsaugoti stiprios ir savarankiškos Lietuvos tautos”.
Šiuo metu pagal prioritetinę kryptį „Tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis” fondas remia 30 projektų, kuriems nuo 2003 m. iš viso skirta daugiau kaip 3,8 mln. Lt.
galetu ir daugiau skirti lesu siai programai 😐