„Vasarą Kairas nepakeliamas. Čia pilna arabų”. Egiptiečio lūpomis ši frazė skamba keistai, tačiau paskui supranti, kad ją reikia suprasti pažodžiui, tai yra žodis „arabai” reiškia išeivius iš Įlankos šalių – JAE, Kuveito ir ypač Saudo Arabijos.
Kiekvieną vasarą vyksta antplūdis: liepa – emyrų migracijos sezonas. Jie gelbėjasi nuo Er Rijado salonų nuobodybės. Kairą visas arabų pasaulis vadina pasaulio motina.
Išeiviams iš Arabijos pusiasalio Kairas – tai teatrai, kino salės, žaidimo stalai ir šokėjos su apnuogintomis kojomis, rojus, kurio nerasi Saudidų karalystėje. Piramidės jiems neegzistuoja: į Egiptą saudiečiai atvyksta pramogauti, o ne grožėtis turistų pamėgtomis vietomis.
Praėjusią vasarą beveik pusė milijono Saudo Arabijos gyventojų atvyko ilsėtis į Kairą. Nemažai poilsiautojų atvyko ir iš kitų Įlankos šalių. Kaip teigia Egipto turizmo ministras, arabai sudaro 40 proc. turistų, kasmet apsilankančių šalyje.
Tai tikrų tikriausia aukso kasykla: Saudo Arabijos gyventojas daug labiau papildo iždą nei Vakarų turistas. Jis vaikšto ne vienas, o su žmonomis, vaikais, pusbroliais, vairuotojais, namų šeimininkėmis iš Filipinų ir meilužėmis.
Jis retai kada šalyje pasilieka trumpiau nei mėnesiui ir visai netaupo pinigų. Jis pramogauja, dieną miega, o temstant išeina iš viešbučio.
Idealus klientas šaliai, kurios pagrindinis pajamų šaltinis yra turizmas? Ne viskas taip paprasta. Egiptiečiai puoselėja dvejopus jausmus šiems turistams, kuriuos jie niekina ir laiko arogantiškais.
„Jie mano, kad už pinigus galima nupirkti viską”, – sako vieno iš prabangių sostinės viešbučių tarnautoja Mona, rodanti į grupę lankytojų prie baseino.
Šalia užsieniečių su bikini po skėčiu sėdi moterys su sunkiais juodais nikabais (apsiaustas su plyšiu akims, dengiantis moters veidą – red. past.).
Skara apsigaubusi jauna azijatė prižiūri vaikus. Ant gultų gulintys vyrai su baltais dišdašais (ilgi marškiniai – red. past.) ir tamsiais akiniais pliaukši pirštais. Tarnai nuolankiai skuba pas juos. Mona kartu su kitomis darbuotojomis tikisi nemažai arbatpinigių.
Kairas, ilgą laiką buvęs kultūriniu švyturiu visiems Artimiesiems Rytams, visuomet traukdavo arabus iš Įlankos šalių, tačiau pastaraisiais metais jų žymiai padaugėjo.
Tiems, kurie anksčiau vykdavo atostogų į JAV ar Europą, šiandien jau sunkiau gauti vizą, ir jiems apskritai nėra malonu, kad jie yra įtariami terorizmu. Egipto turizmo ministerija sugebėjo tinkamai sužaisti šioje situacijoje: ėmėsi atitinkamų priemonių, kad pritrauktų Saudo Arabijos turistus. Be to, kad įvedė muitines lengvatas įvežti automobilius, ji supaprastino vizų išdavimo procedūrą.
Beje, Egiptas ėmėsi žemės sklypų pardavimo mažomis kainomis politikos investicijoms į turizmo šaką pritraukti. Įdomu dar ir tai, kad investuotojams suteikiamos mokesčių lengvatos.
„Arabijos sezonas” pelningas ne tik viešbučiams. Nekilnojamojo turto agentui Magedui Abdel Azimui vasara – palaimingas metas.
Juk daugelis poilsiautojų linkę nuomotis didelius apartamentus judriuose prekybos rajonuose. „Priklausomai nuo apartamentų kokybės tarifas – nuo 50 iki 200 eurų už naktį”.
O štai kelių tokių apartamentų šeimininkas Rafikas Chazemas atsisako tokios rinkos naudos. „Aš nenoriu nuomoti arabams, – susierzinęs kalba jis. – Jie viską gadina, po jų tenka viską remontuoti”.
Magedas Abdel Azimas prieštarauja jam: „Apartamentai, kuriuos nuomoja Saudo Arabijos gyventojai, per vieną vasarą uždirba triskart daugiau pinigų nei per visus metus”. Restoranai ir kabaretai taip pat perpildyti, o parduotuvės neužsidaro ir po pusiaunakčio.
Nors Egiptas negali rungtyniauti su Dubajumi, jis paėmė revanšą ir organizavo mėnesio trukmės „šopingo” festivalį.
Parėjusiais metais Kaire atsirado toks galingas ginklas kaip „City Stars”: tai ištisas rajonas, didžiulis viešbučių, prekybos centrų ir pramogų kompleksas, išsidėstęs oro uosto pašonėje ir skirtas tenkinti Saudo Arabijos klientų poreikius.
Jei tikėsime reklama, „City Stars” yra didžiausias „šopingo” ir pramogų centras Europoje ir Viduriniuosiuose Rytuose.
Komplekso viešbučiuose rengiami arabų muzikos žvaigždžių ir Rytų šokio koncertai. Miestas tampa vasaros kolonija naftos karaliams.
Kazino klubuose naftos doleriai leidžiami prie kortų stalų. Besi-šypsančios prostitutės su viskio taurėmis glaudžiasi prie emyrų. „Arabai atvyksta čia gerti ir nepadoriai elgtis”, – bamba vienas prekybininkas.
O štai ką atkerta jam vienas arabas: „Visiems arabams Egiptas – tai antra tėvynė. Tačiau egiptiečiai niekina mus ir kaltina dėl visų nuodėmių”.